Užburianti skiautinio magija

Klysta tie, kurie skiautinius laiko tik galimybe naujam gyvenimui prikelti audinių atraižas. Kaune veikusioje parodoje "Skiautinių istorija" pristatyti šia technika atlikti meno kūriniai.

Paroda M.Dobužinskio kultūros ir estetinio lavinimo centro galerijoje – integrali, jau IX tarptautinio rusų kultūros ir meno festivalio, pristatančio kaimynių slaviškųjų šalių kultūrą. "Skiautinių istorijas" pasakojo 32 autorės iš didžiųjų Rusijos miestų ir regionų.

Profesionalių menininkių kūriniai leido iš arti pažinti skiautinio gamybos technologiją – sudėtingą, paremtą nedidelių, margų ir spalvingų audinių skiaučių siuvimu, daigstymu. Galima teigti, kad tai geometrinių formų menas, glaudžiai susijęs su tekstile ir reikalaujantis visiško atsidavimo iš skiautinį kuriančio menininko, nes visas kūrimo procesas vyksta tik rankomis.

Parodoje atsiskleidė skiautinių technikos įvairumas: vieni darbai iliustratyvūs, kituose audiniai suderinti taip skrupulingai, kad, žvelgiant iš toliau, rodosi, kad regi tapybos darbą. Trečiuose – prabangūs, raštuoti medžiagos gabalėliai, sujungti atidaus ir ilgo rankų darbo, kūrė sakralumo sklidiną įspūdį. Spalvinė pateiktų darbų gama – nuo švelnių, žemiškų atspalvių iki ryškių, dėmesį prikaustančių spalvų. Skiautinių temų įvairovė tiek plati, kiek plati ir menininkių, eksponuojančių savo darbus, geografija.

Vaikštant po galerijos erdvę ir iš lėto apžiūrint kūrinius, bandant įžvelgti mažus dygsniukus ar besižavint meistrišku, regis, skirtingų faktūrų, raštų suderinimu išsiskyrė Irinos Tkačiovos darbas "Ori senatvė", Irinos Fominos "Lietus pasibaigė?", Olgos Bernikovos "Beržynas", švelniai nuramino M.G.Starčenkos kūrinys "Kaimo ramybė".



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių