Šokio spektaklyje – saiko ir pertekliaus ribos

Kai sunku paleisti

„Viskas yra gerai, jei su saiku“, – gerai žinoma, ne vieną žmonijos amžių kartojama išmintis. Ar šiandienos vartotojiškoje, greitų pokyčių visuomenėje ir nuolatiniame skubėjime gebame pajausti saiko, sąmoningo buvimo su savimi ir kitu svarbą?“ – klausiama spektaklio anotacijoje.

Vienas idėjos autorių, šokėjas M. Pinigis teigia, kad naujausias spektaklis daugiausia kalba apie žmogaus psichologiją.

„Tai nėra siužetinis spektaklis, greičiau, tęstinis veiksmas, kurio esmė – per fizinę praktiką suprasti, kas yra saikas. Viso spektaklio metu laikomės susikibę, per šį kontaktą ir ieškome pusiausvyros, stengiamės ją išlaikyti, nedominuoti. Galime vienas kitą stumti arba traukti, bet pusiausvyrą turime išlaikyti. Kiek esame linkę savęs atiduoti kitam, o kiek – pasilikti sau? Šokdami tyrinėjame, ką reiškia labai artimai kontaktuoti su kitu žmogumi, tapti pažeidžiamam, mokėti paleisti“, – pasakoja M. Pinigis.

Spektaklis – apie dviejų žmonių ryšį, kuris nuolat kinta. Čia labai svarbus žodis „pusiausvyra“. Nors ryšiai mums reikalingi, kai kurie jų gali būti toksiški, kenkiantys ir naikinantys.

Visos sistemos turi tam tikrą viduriuką, kuriame gali funkcionuoti. Jei kurio nors komponento bus per daug ar per mažai, išgyventi pasidaro sunku ar neįmanoma. Tačiau kartais vis tiek įsikimbame į dalykus, įsisukame į užburtą ratą, kuriame nematome nei pradžios, nei pabaigos. Ne tik tarpusavio santykiuose, bet ir darbe, kitose gyvenimo sferose peržengiame ribas, o tai tampa liguistu prisirišimu. „Saikas“ yra spektaklis apie tai, ką sunku paleisti“, – priduria O. Griaznova.

A. Bekeraitytės-Popierės nuotr.

Šokio spektakliui muziką kūrė kompozitorius Arūnas Periokas. „Kaip muzikos autoriui, pati saiko tema vedė ieškoti, pasirinkti paprastas priemones, tyrinėti supančią aplinką, įsiklausyti į aplinkos garsus“, – sako jis.

Kaip pamatą kompozitorius pasirinko objektų garsus, besipinančius su fone sklindančiu garsovaizdžiu, kurie savo daugiasluoksniškumu, gyliu kuria savitą, unikalią, pulsuojančią, organišką visumą.

Tai nėra siužetinis spektaklis, greičiau, tęstinis veiksmas, kurio esmė – per fizinę praktiką suprasti, kas yra saikas.

„Su Oksana ir Mariumi susitikę kalbamės, dalijamės įžvalgomis, daug improvizuojame, o savo surinkta medžiaga siekiu megzti pokalbį, atliepti jų pasirinktai judesio formai, jos kuriamoms nuotaikoms“, – pasakoja A. Periokas.

Viena svarbi taisyklė

2022 m. sumanytą spektaklį kūrybinis duetas pradėjo repetuoti šių metų vasarą. Šokėjai neslepia, kad pasiruošimas – itin intensyvus, o sau yra nusistatę vieną svarbią taisyklę.

„Juokaujame, kad „Saiko“ repeticijos yra psichoterapijos ir išbuvimo sesija. Praktikuojamės sau nusistatę griežtas ribas – kad ir kas nutiktų, vieną valandą, tiek, kiek ir trunka spektaklis, negalime sustoti, net jei kažkas ir neveikia. Visos repeticijos metu su Mariumi esame nežmoniškame artume ir nors kartais norėtųsi atsitraukti, paleisti tą žmogų, padaryti penkių minučių pertrauką, išsikėlėme sąlygą išlikti“, – apie pasiruošimą pasakoja O. Griaznova.

A. Bekeraitytės-Popierės nuotr.

„Tik praktikuodami spektaklį pradedame suprasti, kas yra saikas, o ne atvirkščiai. Per repeticijas kyla naujų klausimų ir atsakymų, išryškėja ribos, kurias tik pats sau gali įvardyti. Pastebėjau, kad jei kurią dieną į repeticiją vienas iš mūsų ateina išsibarstęs, tai labai jaučiasi – galbūt nesirutulioja komunikacija, sunku nuskaityti vienas kitą, ne viskas pavyksta ir sekasi. Todėl šiame procese labai daug savirefleksijos ir klausimų. Mūsų pasirinktas fizinis metodas, tam tikra prasme ir yra atsakymų davėjas. Viliuosi, kad spektaklis ir žiūrovams suteiks vidinės erdvės per mus pabūti su savimi, susidėlioti tas temas, kurios būtų artimos ir aktualios, sujaudintų“, – mintimis dalijasi M. Pinigis.

Kas? Šokio spektaklis „Saikas“.

Kur? Kauno kameriniame teatre.

Kada? Gruodžio 20 d. 19 val.