– apie pačią pradžią kalbėjo R. Vaitiekūnaitė. Vienas pirmųjų, su kuriuo jos pasidalijo šia idėja, – teatro režisierius Gintas Žilys, tuometis KVMT vadovas. „Talentingas kūrybingas, entuziastingas. Nė vienas iš teatralų nereagavo skeptiškai į tai, ką mes sumąstėme. Visi pasakė: „Valio!“ Mes pasakėme tą patį ir subrandinome idėją“, – prisiminimais pasidalijo žurnalistė ir pridūrė, kad organizaciniais apdovanojimų reikalais pasirūpinti sutiko savivaldybė.
Dėl apdovanojimų statulėlių, tapusių pagrindiniais prizais, kreiptasi į skulptorių Stasį Žirgulį. Buvo numatyta apdovanoti septynis asmenis. Pirmųjų apdovanojimų komisijos pirmininkė – teatrologė Vitalija Truskauskaitė.
„Viskas vystėsi žaibiškai. G. Padegimas pas mus atėjo prieš Teatro dieną. Buvo likęs mėnuo ar pora savaičių, ne daugiau“, – sakė kaunietė.
Po kelerių metų teatrologė ir žurnalistė Vida Savičiūnaitė pasiūlė apdovanoti daugiau žmonių. „Sako, per mažai. Reikia diplomų. Ryškių vaidmenų, kitokių darbų yra gausu. Tai buvo teatrų laikas“, – pridūrė R. Vaitiekūnaitė. Ji paminėjo, kad viena padėkos „Fortūna“ buvo skiriama už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos teatrui.
Įvairiais metais „Fortūnomis“ buvo pagerbti ir tokie teatro grandai kaip aktorė Rūta Staliliūnaitė, režisierius Jonas Jurašas, scenografė Janina Malinauskaitė, aktoriai Leonardas Zelčius ir Danutė Juronytė, Gražina Balandytė, Liubomiras Laucevičius, ilgametė KVMT primadona Danutė Dirginčiūtė, kompozitorė Zita Bružaitė.
Šiltus prisiminus kelia buvusi tradicinė teatralų kelionė karietomis iš Kauno rotušės, kur būdavo teikiami apdovanojimai, iki Kauno menininkų namų per visą miestą. „Tai būdavo labai smagus reginys visam miestui ir patiems artistams“, – pasakojo R. Vaitiekūnaitė.
Menininkų namuose laukdavo pramoginė spalvinga šventės dalis su improvizacijomis ir pan., vadinta Jaučio aukojimu.
(be temos)
(be temos)