Iš Karalių pasakos ateinam

Kad dailininkas ir kompozitorius būtų pažintas jaunosios kartos atstovų, o jo kūryba atrandama vis iš naujo, pastangas deda Kauno M. K. Čiurlionio draugija, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) daugiafunkciame mokslo ir studijų centre atidariusi jungtinę moksleivių iš Kauno, Varėnos, Druskininkų, Panevėžio mokyklų ir Jaunųjų čiurlioniečių sekcijos narių kūrybos darbų parodą „Iš Karalių pasakos ateinam (pašnekesiai su Čiurlioniu)“. Jos tikslas – iš naujo permąstyti dailininko ir kompozitoriaus kūrybos svarbą Lietuvos ir pasaulio kultūrai.

Pasak parodą sumaniusios Jaunųjų čiurlioniečių sekcijos vadovės dailininkės Onos Leonavičiūtės, čiurlioniečiai niekada nekopijavo genialaus kūrėjo, įsiklausė į jo žodžius: „Tautiškoji dailė turi būti mūsų dailės pamatas, iš jos turi pakilti savotiškas lietuvių stilius, ji yra mūsų pasididžiavimas, nes tas gražumas, kurį turi savy, yra grynas, savotiškas ir išimtinai lietuviškas.“

Parodoje eksponuojama tapyba, grafika, tekstilė, keramika, skulptūrinės kompozicijos ir fotografija, kuria M. K. Čiurlionis taip pat domėjosi. Ekspoziciją papildo muzikiniai fragmentai, literatūros kūriniai (eilės, esė, miniatiūros).

Neakivaizdus susitikimas

Dalyviams ši paroda – vertinga galimybė nerti į dailininko, kompozitoriaus kūrybos gelmes ir ieškoti jo unikalumo paslapties, genijaus ženklų. Žiūrovams ji – neįprastas susitikimas su mūsų tautos genijumi jaunuolių, kurie patys dar ieško savo autentiškumo, išskirtinumo, kūriniuose.

Šiuolaikinio jauno žmogaus pasaulis labai skiriasi nuo to, kuriame gyveno ir kūrė M. K. Čiurlionis. Dabar jaunimas gyvena greito tempo ir globalizacijos pasaulyje, perpildytame informacijos, yra linkęs saviraiškos formomis dalytis socialiniuose tinkluose, o M. K. Čiurlionis kūrė tyliai, introspektyviai. Tačiau jį su šuolaikiniais jaunaisiais kūrėjais sieja jautrumas ir idealizmas, pastangos suvokti save, pasaulį, siekis atrasti savo kelią.

Parodos pavadinimas „Iš Karalių pasakos ateinam (pašnekesiai su Čiurlioniu)“ dalyviams tapo atspirties tašku įdėmiai įsižiūrėti į dailininko ir kompozitoriaus darbus, paieškoti juose motyvų, kurie artimi ir jiems. Jaunuoliai savo darbuose perfrazavo M. K. Čiurlionio motyvus patvirtindami, kad tai, kas buvo fundamentaliai svarbu menininkui, yra svarbu ir jiems.

Ryšys: parodos kūrėjai savo darbais patvirtino – tai, kas buvo iš esmės svarbu M. K. Čiurlioniui, yra svarbu ir jiems. / Organizatorių nuotr.

(Pra)kalbinti M. K. Čiurlionį

Jaunimas ieško tikrumo, estetikos, įkvėpimo. Jų fantaziją sužadina dailininko kūriniai, atverinatys gamtos ir kosmoso sąveiką. Tai subtiliai išryškėja Ievos Daučanskaitės (Kauno dailės gimnazija) kompozicijoje „Apsauga“.

Žvilgsnis į šiapus ir į anapus atsiveria subtiliame siuvinėjimo technika sukurtame Auksės Jonaitytės (Kauno J. Grušo meno gimnazija) kūrinyje „Sielos atspindys“.

Keramikos objekte „Šviesos ir tamsos alchemija“ Ugnė Damarkė (Kauno Taikomosios dailės mokykla) atskleidžia priešybių harmoniją. Pasaulius, esančius už realybės ribų, darbe „Tarp debesų“ kuria Emilja Lukoševičiūtė (Kauno J. Jablonskio gimnazija), taip pat Jorūnė Bacevičiūtė (Kauno dailės gimnazija) darbe „Saulės legenda“, Aleksandra Nikita (Kauno J. Jablonskio gimnazija) darbe „Ant pasaulio krašto“.

Nuo kosmoso nutolsta ir į apmąstymus apie save, savo jausmus panyra Vaiva Lukošiūnaitė (Kauno A. Martinaičio dailės mokykla) keramikos kūrinyje „Noriu pajausti“, Elžbieta Lizdenytė (Kauno Maironio universitetinė gimnazija) tapybos darbe „Ilgesys“, Viltė Adomaitytė (Kauno „Saulės“ gimnazija) kompozicijoje „Aš vėl surasiu tave“, Viltė Žitkevičiūtė (Panevėžio 5-oji gimnazija) kūrinyje „Interpretacija“.

Įsiklausyti į vidinį pasaulį ragina grafiška Ugnės Perlytės (Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus Meno laboratorija) kompozicija „M. K. Čiurlioniui 150 metų“. Asmeninių pasirinkimų paieškose yra Sibilė Petkevičiūtė (Panevėžio V. Mikalausko menų gimnazija), eksponuojanti fotografijas „Pasirinkimų pasaka“.

Dėl pasirinktų temų, savito estetikos suvokimo, išskirtinio jautrumo M. K. Čiurlionio kūryba nepanaši į jokio kito kūrėjo darbus.

Kitokiu žvilgsniu

Parodoje išsiskiria Druskininkų M. K. Čiurlionio meno mokyklos mokinių kūriniai: Urtės Miežetytės „Likimo strėlė“, Mato Čepononio „Dviese“, bendras Barboros Dyburytės, Smiltės Gudaitytės, Godos Baidokaitės, Mariaus Bagdonavičiaus darbas „Improvizacija I“, bendras Martyno Gaidamavičiaus, Gusto Lapatinsko, Gretos Noreikaitės, Mingailės Mikelionytės kūrinys „Improvizacija II“, Skaistės Tumosaitės kompozicija „Žydėjimas“, Ignės Streikutės darbas „Aušra“, Lados Bukovskajos kūrinys „Pokalbis“, Elzės Dobelinskaitės darbas „Likimo banga“.

M. K. Čiurlionio kūrybos motyvai tekstilės darbuose išryškėja naujai, kitaip, nebūdingai pačiam kūrėjui – ryškiau, minkščiau (tiesiogine prasme), kontrastingiau. Spalvų įvairovė pražysta Agnės Kaminskaitės (Kauno V. Kuprevičiaus progimnazija) abstrakcijoje „Žemės šauksmas“ ir Orintos Bačkevičiūtės (Kauno 1-oji muzikos mokykla) darbe „Auksinė nakties jūra“. Jaunuoliai eksperimentuoja ne tik su spalvomis, bet ir kompozicijomis. Vienas jų – Kristupas Pašiškevičius (Panevėžio 5-oji gimnazija). Kompozicijomis, kurios žavi spalvomis, siužetais, džiugina Kauno A. Martinaičio dailės mokyklos ir Palemono gimnazijos mokinių, vadovaujamų Rasos Kivilienės, piešiniai guašu.

Išsiskyrė ir Vilniaus dailės akademijai atstovaujančių jaunųjų menininkų Mildos Švėgždaitės („Meditacija nr. 1“), Vytenio Mikulevičiaus („Šv. Barbora“, „Šv. Marija Maloningoji“) paveikslai. Menininkai nėra panašūs, jie renkasi skirtingas raiškos priemones, stilius, motyvus, bet juos vienija atsidavimas kūrybai.

Norėtųsi paminėti visus parodos dalyvius, nes kiekvienas jų išskirtinis, bet tam prireiktų ne vieno puslapio, o viso laikraščio. Jaunimas yra talentingas, kūrybingas. Šioms geroms jų savybėms atsiskleisti padėjo mokytojai: Jūratė Gudžiuvienė, Eglė Biliūnienė, Aida Ragauskienė, Petras Pretkelis, Gulnara Kupčinskienė, Eglė Bieliūnienė, Alma Šmitaitė, Virginija Katkevičiūtė, Jūratė Petrauskienė, Asta Matukynaitė-Varnauskienė, Irena Namanienė, Nijolė Jurkuvienė, Aldona Markvaldienė, Asta Mincytė, Eglė Maračinskaitė, Eglė Valantinienė, Dalia Kleponytė-Semeškienė, Gvidas Latakas, Audronė Andrulevičienė, Aidas Augustis, Kęstutis Kulikauskas, Asta Mincytė.

Dėl pasirinktų temų, savito estetikos suvokimo, išskirtinio jautrumo M. K. Čiurlionio kūryba nepanaši į jokio kito kūrėjo darbus. „Sekime M. K. Čiurlionio pavyzdžiu – visada išlikti savimi šiame globaliame pasaulyje“, – ragina parodos organizatoriai.

Kas? Paroda „Iš Karalių pasakos ateinam (pašnekesiai su Čiurlioniu)“.

Kur? VDU mokslo ir studijų centre (I a., III a. ir IV a. erdvėse, V. Putvinskio g. 23).  Erdvinis parodos tęsinys – J. Gruodžio konservatorijoje (J. Gruodžio g. 6, Kaunas).

Kada? Veikia iki gegužės 30 d. I–V – 9–20 val., VI – 9–17.30 val.