- Giedrius Prunskus
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Paskutinę birželio savaitę Pažaislio muzikos festivalis pakvies publiką į tris išskirtinius koncertus, o du iš jų vyks pagrindinėje festivalio erdvėje – paslaptinga aura alsuojančiame Pažaislio vienuolyno kiemelyje.
Teresės tragedija
Gaubiami didžiųjų vienuolyno kiemelio liepų metamo šešėlio birželio 26 d. klausytojai išgirs vieną nuostabiausių, bet retai atliekamų žymiojo prancūzų romantiko Jules’io Massenet operų. Pirmą kartą Lietuvoje skambėsianti „Teresė“ – viena paskutiniųjų J. Massenet operų (iš viso kompozitorius jų parašė 25) ir viena tų, dėl kurių amžininkai kompozitorių vadino moters sielos poetu.
Jos dėmesio centre – moteris, besiblaškanti tarp meilės ir pareigos. Dviejų veiksmų opera, sukurta pagal prancūzų literato ir teatro „Comédie-Française“ direktoriaus Jules’io Claretie libretą, nepateko tarp populiariausių J. Massenet operų, bet, nepaisant to, nuostabi jos muzika ir meistriškumo iš atlikėjų reikalaujančios vokalinės partijos nenugramzdino šio kūrinio užmarštin.
Po premjeros 1907 m. Monte Karle opera dar keletą kartą išvydo rampų šviesas ir buvo kuriam laikui primiršta. Kūrinio renesansas prasidėjo 1972 m., kai operos premjera įvyko JAV. Vėliau operą prisiminė dar kelių teatrų prodiuseriai, o 2013 m. koncertinė organizacija „Festival de Radio France et Montpellier“ išleido operos „Teresė“ įrašą.
Operos veiksmas vyksta Prancūzijos revoliucijos metu, 1792 m. rudenį–1793 m. vasarą. Teresė, revoliucionieriaus žirondisto Andrė žmona, nuo vyro slepia romaną su jo bičiuliu, rojalistu, markizu Armandu. Armandas, vengdamas revoliucionierių rūstybės, nori pabėgti iš šalies, tuo rūpinasi pats Andrė, suteikdamas jam laikiną prieglobstį savo namuose. Deja, po karaliaus Liudviko XVI giljotinavimo žirondistai pateko revoliucijos nemalonėn. Kilus riaušėms Andrė prisijungia prie kitų žirondistų, palikdamas namuose Teresę ir Armandą. Teresė įkalba Armandą bėgti, pažadėdama vėliau prie jo prisijungti. Pro langą pamačiusi suimtą Andrė ji miniai sušunka „Tegyvuoja karalius!“. Įsiutusi minia įsiveržia į namus ir suima Teresę. Ji atsiduria greta savo vyro, vedamo ant ešafoto.
Publikos laukianti pažintis su „Grammy“ apdovanojimo laureate, lietuviškų šaknų turinčia vokaliste Nicole Zuraitis – dar viena nuostabi staigmena.
Koncertinį operos variantą Pažaislio vienuolyno kiemelyje atliks rinktinė komanda, vedama dirigento Ričardo Šumilos. Gros Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro simfoninis orkestras, dainuos to paties teatro vyrų choras, o solo partijas atliks tikra žvaigždžių plejada: vienu ryškiausių pasaulio mecosopranų tituluojama Justina Gringytė, visiems plačiai žinomas tenoras Egdaras Montvidas, ryškiomis boso partijomis žibantis Tadas Girininkas, sparčiai karjeros laiptais kylantis jaunasis tenoras Karolis Kašiuba, išraiškingasis baritonas Steponas Zonys ir sodraus tembro bosas Raimundas Juzuitis.
Džiazas po liepomis
Praėjus vos porai dienų, birželio 28 d., Pažaislio vienuolyno liepų lajas sudrebins audringi džiazo garsai. Vienuolynas ir džiazas – kiek neįprastas, bet ypač intriguojantis derinys, o publikos laukianti pažintis su „Grammy“ apdovanojimo laureate, lietuviškų šaknų turinčia vokaliste Nicole Zuraitis – dar viena nuostabi staigmena.
JAV gimusi N. Zuraitis – ne tik džiazo dainininkė. Ji – talentinga pianistė, tris solinius albumus išleidusi kompozitorė, pasaulinio garso grupės „Birdland Big Band“ vokalistė ir „Litchfield Jazz Camp“ fakulteto narė, vedanti dainų kūrimo ir džiazo vokalo seminarus visame pasaulyje.
Šie metai atlikėjos muzikiniame kelyje buvo itin sėkmingi: modernaus džiazo albumas „Hive Mind“ laimėjo tarptautinį apdovanojimą, o už jame skambančią, drauge su vyru Danu Pugachu sukurtą garsiosios Dolly Parton dainos „Jolene“ versiją atlikėja buvo nominuota prestižiniams „Grammy“ apdovanojimams.
Dėl savo charizmos, stipraus balso ir jaudinančių pasirodymų giriama N. Zuraitis lietuviška kilme gali didžiuotis dėka savo senelio Danieliaus Zuraičio, kuris į JAV emigravo 1909 m. N. Zuraitis iki šiol palaiko ryšį su Lietuvos konsulatu Niujorke, dalyvauja įvairiuose jų ir JAV lietuvių organizuojamuose renginiuose.
Pažaislio festivalyje įstabioji vokalistė pasirodys su Kauno bigbendu. Šis kolektyvas – aktyvus Lietuvos muzikinio gyvenimo dalyvis, su kuriuo bendradarbiauja geriausi šalies ir užsienio džiazo instrumentalistai ir vokalistai. Ketvirtą dešimtmetį skaičiuojantis kolektyvas nuolat ieško netikėtų jungčių. Klausytojams tapo įsimintinos programos su Danijos smuiko virtuoze ir kompozitore Line Kruse, Nyderlandų pianistu Peteriu Beetsu, britų dainininke Claire Martin, kylančia suomių žvaigžde Maja Mannila.
Šio vakaro programoje skambėsiančias populiarias džiazo melodijas ir originalias N. Zuraitis kompozicijas paįvairins lietuviškuoju Louisu Armstrongu vadinamas trimitininkas ir vokalistas Vytautas Grubliauskas-Kongas, kurį su talentingąja džiazo atlikėja sieja ilgametė bičiulystė. Šis muzikas neabejotinai sustiprins ir įkaitins koncerto atmosferą tik jam būdingais intonacijų vingiais.
Keturi Geniušai
Paskutinę birželio dieną Pažaislio muzikos festivalis klausytojus pakvies į Kauno valstybinę filharmoniją, kur jų lauks išskirtinė galimybė išgirsti kartu muzikuojant net keturis žymiosios muzikų dinastijos atstovus – pianistus Luką Geniušas, Anną Geniušienę, Petrą Geniušą ir dirigentą Julių Geniušą, šį kartą pasirodysiantį pianisto amplua.
Lietuvos ir pasaulio scenose garsėjantys atlikėjai šį vakarą atliks žymaus olandų kompozitoriaus Simeono ten Holto kompoziciją keturiems fortepijonams „Canto Ostinato“. Unikalią muzikinę patirtį paryškins nekasdienis reginys – scenoje stovintys keturi fortepijonai sukurs savitą magišką ratą, kuriame daugiau nei valandą skleisis minimalizmo estetika sukurto įspūdingo kūrinio garsai.
Koncerto atlikėjai – publikos itin mėgstamos asmenybės. P. Geniušo sūnus Lukas ir jo sutuoktinė Anna yra svarbiausių pasaulio pianistų konkursų laureatai, vieno ryškiausių visų laikų Lietuvos pianistų ir pedagogų P. Geniušo rečitalių nuolatos laukiama su ypatingu nekantrumu, o jo vyresnysis brolis J. Geniušas yra žinomas dirigentas, tęsiantis savo tėvo Rimo Geniušo profesinį kelią, nors išskirtiniais atvejais pamuzikuojantis ir fortepijonu.
Būdami ryškios muzikos individualybės, Geniušai dažniausiai koncertuoja kaip solistai, nors kartais groja ir duetais: publika ne kartą yra girdėjusi P. ir L. Geniušų duetą, vienoje scenoje yra muzikavę broliai Julius ir Petras, ypatingo susidomėjimo sulaukė talentingosios poros Luko ir Annos koncertai, o keturi Geniušai scenoje pasirodys pirmą kartą, tad tikrai verta nepraleisti tokio išskirtinio įvykio.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kaune prasideda jubiliejinė šimtmečio Dainų šventė „Kad giria žaliuotų“13
Šeštadienį Kaune prasidės 100 metų jubiliejų mininti Lietuvos dainų šventė. ...
-
„Mariupolis – nepalaužiamas“: kovos ir laisvės potėpiai
„Mariupolis – nepalaužiamas“ – daugiau nei dažai ant drobės. Darbai kalba apie meilę laisvei, kurios neatima nei bombų sprogimai, nei sugriauti namai, ir apie drąsą kovoti už tai, kas brangiausia. ...
-
„Operetė Kauno pilyje“: Japonijos spalvos, „Madam Baterflai“ ir legendinė italų opera5
Kasmet vidurvasarį Nemuno ir Neries santakoje įsikuria festivalis „Operetė Kauno pilyje“, kviečiantis kauniečius ir miesto svečius į spalvingą muzikos šventę, jau tapusią tradiciniu miesto muzikinio gyvenimo akcentu. Čia skamba ...
-
Mėgaukis tyla / Enjoy the silence
Viskam yra laikas, metas kiekvienam įvykiui po dangumi. Yra laikas gimti ir mirti; laikas sodinti ir rauti, kas pasodinta. Yra laikas žudyti ir gydyti; laikas griauti ir statyti. Yra laikas verkti ir juoktis; laikas gedėti ir šokti. Yra laikas m...
-
R. Vikšraičio žmogus apnuogina ne tik savo kūną, bet ir visuomenės žaizdas3
Tie, kas bent kiek labiau domisi fotografijos menu, į klausimą, kas yra Lietuviško kaimo grimasų metraštininkas, atsakytų nesusimąstę. Rimaldas Vikšraitis. Vienų kritikuojamas, kitų vadinamas pasaulinio lygio kūrėju. Unikalaus br...
-
Lietuvos etnografijos muziejus – 50 metų atviras lankytojams: kviečia kartu paminėti jubiliejų1
Lietuvos etnografijos muziejus (LEM) įkurtas 1966 m., o lankytojams oficialiai atidarytas 1974 m. birželį. Šiemet sukanka 50 metų, kaip muziejus yra atviras lankytojams. Birželio 30 d. 11 val. muziejus kviečia kartu paminėti šią jubilieji...
-
Unikalios vietos Kaune atidarymas – ant stogo terasos gros L. Somovas15
Jau greitai Kaune bus atverta pirmoji tokia laisvalaikio erdvė, įkurta ant „Volfas Engelman“ bravoro stogo – „Panorama Skybar“. Birželio 28 d. šioje vietoje, žvelgiant į įspūdingus miesto panoraminius vaizdus, pirm...
-
Jaunuosius keramikus įkvėpė „Kauno dienos“ antraštės3
Kauno Antano Martinaičio dailės mokyklos skulptūros ir keramikos mokytojai kartu su savo 5–12 klasių mokiniais tęsia tradiciją – kasmet kuria molinius dirbinius, kuriems impulsą suteikia įvairios laikraščio „Kauno diena“...
-
100-mečio šventė Kaune: esmė – ugdyti tautos vienybės dvasią17
Prieš 100-metį Kaune buvo surengta pirmoji Dainų šventė. Jos organizatoriams teko rūpintis net šienu. Dabar rūpesčiai – kitokie. Tačiau esmė ta pati – ugdyti tautos vienybės dvasią. ...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone birželio 24–30 d.
Birželio 27 d. Garliavos kaimynystės parkas: 19 val. – vasaros renginių ciklo „Skambantis parkas“ penki koncertai. Atlikėjai ir programa derinami. Birželio 28 d. Parkas prie Ramučių kultūros centro: 18.30 val. – Roko kult...