- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pakaunėje baigėsi 2019 m. prasidėjęs „Šiuolaikinių seniūnijų“ projektas. Į jį įsijungti buvo pakviestos ne tik Kauno rajono seniūnijos, bet ir profesionalūs menininkai. Jie bendruomenėms turėjo pagelbėti dėl kūrybinių sprendimų ir visi kartu ieškoti kiekvienos seniūnijos unikalumo ir išskirtinumo.
Ieškoti, atrasti, parodyti
Svarbiausi darbai tęsėsi dvejus metus – tiek laiko buvo skirta atrasti save, patiems sau ir visuomenei pristatyti rezultatą: spektaklį, meno galeriją, gatvės meno kūrinį ar festivalį. Džiugu, kad į veiklas ir renginius įsitraukė tūkstančiai žmonių: vieni iš jų – kaip dalyviai, kiti – kaip žiūrovai. Šiemet „Šiuolaikinės seniūnijos“ pristatė savo darbo rezultatus, idėjomis ir sukurtais darbais nuspalvindamos Kauno rajoną dar nematytomis kultūros spalvomis.
Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojas kultūrai Lukas Alsys pripažino: pakaunės kultūros laukas pastaraisiais metais kokybiškai augo ir kito kiekybiškai. „Tam įtakos turėjo aktyvėjanti visuomenė, kurios nebetenkina vaidmuo būti pasyvia vartotoja, ji nori būti kultūros dalyve. Kitas faktorius – Europos kultūros sostinės projektas. Tradicijas pakaunėje papildė šiuolaikinis menas, kūrėsi naujos iniciatyvos, aktyvėjo bendruomenės“, – tvirtino L.Alsys.
„Kaip reikėtų vertinti visą projektą? – klausė Milda Rutkauskaitė, „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ regioninių partnerysčių kuratorė. – Veikiausiai atvykstančiųjų į renginius skaičiumi, taip pat tikinčiųjų, kad už miesto centro ribų gali būti kokybiško kultūrinio turinio, skaičiumi. Kitas efektas – į renginius įsitraukiantys bendruomenės nariai. Per kelerius metus aiškiai pasimatė – bendruomenės narių, turinčių motyvacijos ir norinčių įsitraukti į renginius, daugėja.“
Pasak M.Rutkauskaitės, šiems teiginiams iliustruoti labiausiai tinka Lapių seniūnijos pavyzdys. Kai prieš kelerius metus čia vyko pirmasis tvarumo festivalis, padėjo „Kaunas 2022“ savanoriai, o šiemet pagalbos iš šalies neprireikė: „Lapėse atsirado septyniolika skirtingo amžiaus vietos gyventojų, kurie pasakė, kad bus renginio dieną ir nori būti festivalio dalimi, padėti jį įgyvendinti. Turbūt visose penkiolika (iš 25) projekte dalyvavusių seniūnijų galima atrasti panašių pavyzdžių“, – neabejojo „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ regioninių partnerysčių kuratorė.
Tęs veiklas
Vieną iš įspūdingiausių festivalių surengė Garliavos apylinkių bendruomenės, pakvietusios į Stimpanko festivalį. Jis buvo pirmasis ne tik Kauno rajone, tačiau vienas iš pirmųjų Baltijos regione.
Garliaviškiai stimpanko temą pasirinko, kai apylinkėse apsilankė menininkas, kuratorius ir kultūros komunikuotojas Hugo Herrera Tobón. Jis tyrinėjo Ilgakiemio, Juragių ir Sąnašos bendruomenes. Menininkas pastebėjo, kad Garliavos apylinkėse gyvenantys žmonės mėgsta kaupti įvairius daiktus ir savo kieme juos perdirbti, pritaikyti. Pavyzdžiui, iš padangos padaryti vazoną gėlėms.
Apie tai kalba ir stimpankas, kuris gretinamas su tvarumo tema. Tai – labai vizualus ir tuo išskirtinis žanras. Jo sekėjai patys gaminasi kostiumus ir dažnai perdirba įvairius buityje naudojamus daiktus. Pavyzdžiui, ant kostiumo priklijuoja nenaudojamus laikrodžius, įvairias grandines. Tad šis žanras tapo puikia proga išreikšti Garliavos apylinkių gyventojų pomėgį.
„Garliavos apylinkėse net susibūrė stimpanko organizacija. Ji vienija žmones, kurie susidomėję, suinteresuoti šiuo judėjimu ir ketina festivalį organizuoti toliau. Vienas iš sėkmės rodiklių – kai atsiranda organizacija, kuri ruošiasi imtis iniciatyvos – kad niekas nepasimirštų, kas buvo nuveikta iki šių metų“, – pasakojo M.Rutkauskaitė.
Miuziklas, festivaliai
Dar vienas gražių pavyzdžių – Kulautuvos seniūnija, kur pati bendruomenė su režisieriumi Eimučiu Kvoščiausku sukūrė bendruomeninį miuziklą. Dalyvius, kurie jį kūrė, galima skaičiuoti dešimtimis. Visi – aktoriai, dainininkai, šokėjai – iš Kulautuvos. Ir jų buvo gausus būrys. E.Kvoščiauskas žada nesustoti ir bendruomeninį miuziklą parodyti kituose miestuose.
Linksmakalnio bendruomenė į savo kasdienybę įsileido šiuolaikinį cirką – kartu su italų režisieriumi Roberto Magro sukūrė spektaklį „Radijo angelai“. Rokų seniūnija atgaivino senąjį mitą, pasakojantį Rokų susikūrimo istoriją, Ežerėlyje atsirado galerija po atviru dangumi, Karmėlavoje vyko roko kultūros festivalis „Gatvės rokas“. Kiekviena iš penkiolikos seniūnijų ieškojo ne tik kūrybinių sprendimų, tačiau ir galimybės išnaudoti savo aplinką: parkus, prieplauką, upes, architektūrą.
Be jau paminėtų menininkų, prie „Šiuolaikinių seniūnijų“ projekto prisijungė Algimantas Šlapikas, Remis Ščerbauskas, Marijus Gvildys, Rytis Šeškaitis ir kiti, o finaliniuose renginiuose koncertavo žinomos Lietuvos grupės, vyko maisto degustacijų, edukacinių užsiėmimų. Visose seniūnijose į renginius įsitraukė įvairaus amžiaus žmonių: nuo vaikų iki senjorų.
Pakaunės kultūros laukas pastaraisiais metais kokybiškai augo ir kito kiekybiškai.
Seniūnijų tradicijos
Pasak M.Rutkauskaitės, kalbant apie stipriąsias projekto puses, verta paminėti susikūrusius žmonių ryšius – pradėję kurti ir dalyvauti kūrybiniuose procesuose, jie rado tvirtesnį santykį vieni su kitais, stiprėjo pačios bendruomenės. Be to, visose penkiolikoje seniūnijų atsirado po išliekamąjį kultūrinį produktą.
„Kita stiprybė yra tradicijos. Nepaisant to, kad mes projektą vadiname „Šiuolaikinės seniūnijos“, jo atramos taškai, pamatai yra kiekvienos vietovės tradicijos. Jei Ežerėlis – tai fotografija, jei Kačerginė – tai susieta su rašymu, Lapės pasirinko svarbią visuomenei temą. Drįsčiau sakyti, kad kiekviena iš seniūnijų turi ką papasakoti ar ką parodyti, o mes šiuolaikinėmis kultūros ir meno priemonėmis padėjome tai pristatyti visuomenei“, – sakė „Kaunas 2022“ regioninių partnerysčių kuratorė.
Kitoks žvilgsnis
Babtų kultūros centro direktorė Eglė Patinskaitė sako, kad, prisijungusi prie „Šiuolaikinių seniūnijų“ projekto, vietos bendruomenė pasuko ieškojimų keliu. „Ko mes norime, ko siekiame? „Šiuolaikinės seniūnijos“ mums leido kurti, ką nors pasidaryti savo seniūnijai, vietos žmonėms. Tačiau kūryba niekada nėra labai lengva, todėl iš karto buvo diskusijų, idėjų generavimas, buvo ir ginčų. Projektas mums suteikė galimybę išreikšti save, prie jo aktyviai prisijungė ir kitos seniūnijos bendruomenės: Panevėžiuko, Pagynės, Sitkūnų ir kitos. Mes kartu šį projektą vystėme ir kartu išaugome iki finalinio renginio“, – kalbėjo E.Patinskaitė
Pasak Kačerginės seniūnės Aistės Ivanovaitės-Petraitienės, visa „Šiuolaikinių seniūnijų“ kelionė buvo graži ir prasminga. „Mums, kaip bendruomenei, šis projektas įnešė naujumo, šviežumo, gaivumo, į veiklas ir renginius įtraukė daugiau žmonių. Labai gerai atsimenu, kai miestelyje esančioje J.Biliūno aikštėje vyko scenos menų festivalio „ConTempo“ pasirodymas. Ne visiems užteko kėdžių, tad dalis senjorių susėdo ant pievos. Pasibaigus renginiui viena jų pasakė: „Nieko nesupratau, bet buvo taip gerai.“ Tada man atėjo suvokimas, kad to reikia – reikia kitokio žvilgsnio, kuris iš komforto zonos perkelia į naują erdvę, į naują matymą, supratimą. Kai kuriems senjorams išvykti kur nors toliau ir pamatyti modernų meno kūrinį yra sudėtinga. O kai menas, kultūra atkeliauja į Kačerginę – tai yra fantastika“, – džiaugėsi seniūnė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
AURA 33: šiuolaikinis prancūzų šokis, kur susipina rafinuotumas ir inovacijų vibracijos13
Praėjusią savaitę startavęs žymaus choreografo Emanuelio Gato pasauline premjera, Kaune tęsiasi Tarptautinis šokio festivalis AURA 33. Šių metų festivalio programoje galima išskirti porą šokio trupių, kurių kūryba paverg...
-
Mažylio ir Karlsono nuotykiai šiuolaikiniame pasaulyje5
Kauno valstybinis lėlių teatras (KVLT) kviečia į išskirtinę premjerą – šiuolaikišką lėlių operą „Mažylis ir Karlsonas, kuris gyvena ant stogo“ pagal švedų rašytojos Astridos Lindgren prieš...
-
Menininkai ir dirbtinis intelektas: kolegos ar konkurentai?1
Balandį fotografų bendruomenę sukrėtė kontroversiškas įvykis. Prestižinis „Sony Photography Awards“ apdovanojimas atiteko Borisui Eldagsenui iš Vokietijos, kuris netrukus prisipažino, kad konkursą laimėjusią fotografiją su...
-
Menininko D. Jonaičio kūrinių parodoje – devyni išskirtiniai jo tapybos darbai7
Šiandien Kauno „Akropolyje“ atidaryta kauniečio menininko Daliaus Jonaičio paroda, kurioje nugulė 9 išskirtiniai jo tapybos darbai. Dalis iš jų – pirmą kartą viešai eksponuojami kūriniai, atspindintys visą ...
-
Miuziklo centre – kūrybos ugnyje sudegęs genijus
Kauno valstybinis muzikinis teatras kviečia į antrąją sezono premjerą – austrų menininkų dramaturgo ir eilių autoriaus Michaelo Kunze ir kompozitoriaus Sylvesterio Levay miuziklą „Mozart!“. Šių autorių sukurta imperatorien...
-
Miesto muziejuje – ryšius su Ukraina liudijantys eksponatai5
„Oi u luzi chervona kalyna…“ – visi ne kartą girdėjome frazę, kad viena nuotrauka yra vertingesnė už 1 000 žodžių. Kita vertus, be istorijos ir konteksto nuotrauka tėra fotografinio popieriaus kortelė su nežinomais žmonėmi...
-
Mozarto vaidmens atlikėjai – apie muzikos genijui rūpėjusias vertybes1
Spalio 6 d. Kauno valstybiniame muzikiniame teatre (KVMT) ilgai laukta premjera – Michaelo Kunze'ės ir Sylvesterio Levay miuziklas „MOZART!“ Dviem Wolfgango Amadeus Mozarto vaidmens atlikėjams – KVMT solistui Martynui Beinariui (3...
-
Kauno fortepijoninio trio pradeda naują sezoną
Koncertu „Ieškojimai“ naująjį muzikinį sezoną pradės Kauno fortepijoninis trio. Šios programos pavadinimas atspindi kelią, kuriuo kolektyvui tenka nueiti rengiant naują programą. ...
-
Naująjį sezoną Kauno valstybinėje filharmonijoje – didingos simfonijos ir kamerinė muzika
Ilgai visus saulėtu oru lepinusi vasara pamažu užleidžia pozicijas auksiniam rudeniui, o į Kauno valstybinės filharmonijos (KVF) erdves ir vėl sugrįžta muzikos garsai. Daug žadantis naujasis KVF sezonas prasidės rugsėjo 29 d. dviejų pianistų pasi...
-
„Kauno santakos“ muzikinis gidas: nuo džiazo iki tango
Įprasta, kad rudenį daugelis scenos meno kūrėjų sveikinasi su naujo kūrybinio sezono pradžia, tačiau koncertinės įstaigos „Kauno santaka“ kolektyvams jis tęsiasi visus metus. ...