Ne pasivaikščiojimų gatvė
Įpusėjus savaitei, laiptus prie merdėjančios „Pompėjos“ užplūdo miestiečiai, savo vakarą patikėję menininkui Arūnui Periokui.
„Nors mane pristato kaip menininką, aš esu elektroninės ir panko muzikos atlikėjas. Man nesvetimas garso menas, o pasivaikščiojimai tapo galimybe rinkti medžiagą savo kūrybai“, – susirinkusiesiems prisistatė kepurėtas vyras, garso ekskursijos „Nepadorūs vakarai. BMW“ maršruto sudarytojas. Vaikystę praleidęs Garliavoje, paauglystę – Partizanų gatvėje, vakaro bendrakeleiviams A. Periokas nusprendė aprodyti Savanorių prospektą ir per garsus papasakoti kitokią, ne itin romantišką Žaliakalnio istoriją, atsakyti į kylančius klausimus. Koks bendruomeniškumas gyvavo XX a. dešimtajame dešimtmetyje arterinės gatvės užkaboriuose? Kas pakeitė du didžiuosius kino teatrus nepriklausomybės pradžioje? Kuriame jau neegzistuojančiame restorane šoko Remigijus Daškevičius-Daškė? Kokios sąsajos su tuomečiu ir dabartiniu Kaunu?
Man nesvetimas garso menas, o pasivaikščiojimai tapo galimybe rinkti medžiagą savo kūrybai.
Paklaustas, kodėl pasirinko gatvę, kuri retai įtraukiama į pasivaikščiojimų maršrutą, A. Periokas patikino, kad atkarpa nuo „Pompėjos“ laiptų iki Tvirtovės alėjoje buvusios kavinės „Apuokas“ bene geriausiai iliustruoja Kauno menininkų namų tarpdisciplininio daugialypio projekto trečią dalį. Projekto, tiriančio pasikeitimus seksualumo kultūriniame kontekste XX a. dešimtajame dešimtmetyje, trečia dalis skirta vyriškumo aspektams.
Daškės breikas
„Ar visi turite išmaniuosius įrenginius ir ausinukus? Ar visi pasiruošę pradėti?“ – kilstelėjus dešimtims rankų, A. Periokas įniko į savo mobilųjį telefoną, o po akimirkos rankos mostu davė ženklą sekti jam įkandin.
Konkrečios informacijos apie ekskursijos metu lankytus objektus jos dalyviams teko ieškoti gautuose popieriniuose žemėlapiuose, o per ausinukus girdimi garsai tik kūrė asociacijas.
Minios pėdsakai V. Putvinskio gatvėje greit ištirpo – kelios dešimtys miestiečių pasileido „Pompėjos“ laiptais, 1990 m. jungusiais skirtingus Kauno sluoksnius. Čia rinkosi ir pankuojantys paaugliai, ir menininkai, o retsykiais ir kriminalinio pasaulio atstovai. Sulig kiekvienu laipteliu garsai stiprėjo, o kai ekskursijos dalyviai išlindo Savanorių prospekte, ausinėse pasigirdo pravažiuojančių automobilių triukšmas, tolumoje ėmė ryškėti anuomet Kaune veikusio striptizo klubo „Venera“ – vieno ryškiausių naujosios erotinės industrijos simbolių mieste, iškilusio iškart po nepriklausomybės atkūrimo, kontūrai. Tai buvo viena pirmųjų tokių vietų Lietuvoje, suburdavusi pasiturinčius verslininkus, pramogų pasaulio elitą, eilinius miestiečius ir, be abejonės, nusikaltėlius.
Ekskursijos dalyviams atsisveikinant su Astronomijos gatve, ausinukuose pasigirdo neblaivių, nakties linksmybes baigiančių ar tik pradedančių, link „Žalio kalno“ traukiančių vyrų balsai. Suprojektuotas 1969-aisiais, šis restoranas buvo vienas garsiausių Kaune. Jame mėgo rinktis sovietų epochos partinis ir KGB elitas. Čia dainavo tokie garsūs anų laikų Lietuvos estrados atlikėjai kaip Liutauras Čeprackas vyresnysis, Laima Žemaitytė, Birutė Petrikytė. Kartais tarp breiko šokėjų scenoje pasirodydavo ir Daškinių grupuotės lyderis R. Daškevičius pravarde Daškė.
Stiklo šukės laimei?
Toliau garsai vedė link paslaptingojo Pšidzės namo Savanorių pr. 70. Anuomet prabangų namą pastatė įtakingas kriminalinio pasaulio atstovas Andrius Jankevičius. 1995 m. jis dingo be žinios, o po kelių metų pasigirdo kalbų, esą jis slapstosi užsienyje, su artimaisiais palaiko ryšį laiškais, internetu ir kitomis priemonėmis. Pšidzės namas, kuriame įrengti baseinai, pirtys ir aktų salė, ilgus metus stovėjo apleistas ir oficialiai A. Jankevičiui nepriklausė, tačiau buvo kalbama, kad ten vykdavo mafijos viršūnių susitikimai.
Kitos garso ekskursijos stotelės – kino teatrai „Daina“ ir „Pasaka“, pastarajame kažkada veikė garsiausiu miesto naktiniu klubu vadintos „Los Patrankos“. Vėliau sustota prie restorano-kazino namų „Migdolas“, įsikūrusių Savanorių pr. 170.
„Šis objektas – viena pirmųjų stiklo apraiškų Kauno architektūroje. Kai buvau vaikas, ši vieta man atrodė kažkuo ypatinga“, – apie „Migdolą“, kurį buvo ypač pamėgusi „Agurkinių“ grupuotė ir jos lyderis Saulius Velečka, pasakojo A. Periokas.
Nuo čia – vos keli žingsniai iki Savanorių pr. 172, kur veikė naktinis baras „Stiklo siena“, išgarsėjęs vienu incidentu.
1998 m. sausį Klaipėdos mafijos vadeiva Sigitas Gaidjurgis stiklinį barą nusprendė susprogdinti. Kodėl? Dėl stiklinės konstrukcijos ir šukių. Galbūt tikėjo, kad jos atneš laimę?
Paskutinis objektas garso ekskursijos maršrute – apie 1989–1995 m. veikusi kavinė „Apuokas“. Įsikūrusi Tvirtovės alėjoje priešais tuometį Kauno politechnikos institutą, ji buvo viena pagrindinių Žaliakalnio nusikaltėlių, ypač Daškinių gaujos, susitikimų vieta.
Projekto „Nepadorūs vakarai“ trečiąja dalimi siekiama analizuoti XX a. dešimtojo dešimtmečio vyriškumo aspektus, atskleisti jų poveikį ir iššūkius, su kuriais susidūrė ir susiduria visuomenė Lietuvoje. Projekto pavadinimo dalis remiasi Raimundo Malašausko kuruotos Baltijos trienalės pavadinimu „Black Market Worlds“ ir iki šiol išlikusiu akivaizdžiu prestižiniu vyriškumo simboliu – automobilio „BMW“ firminio ženklo reikšme.
Naujausi komentarai