Šį festivalį nuo 2004 m. organizuoja Kauno Aleksandro Kačanausko muzikos mokykla. Iniciatorės buvo styginių skyriaus mokytojos – smuikininkė Nida Raižienė ir violončelininkė Danutė Paškevičienė. Beje, tuo metu Lietuvoje dar nebuvo organizuojama būtent šiam instrumentui skirtų renginių.
Man atėjus dirbti į Kauno A. Kačanausko muzikos mokyklą, festivaliui užteko erdvės ir mokyklos salėje, bet susidomėjimas augo. Violončelininkų bendruomenei (ypač regionuose) labai aktyviai ruošiantis ir dalyvaujant, dalyviai jau nebetilpo mokyklos salėje, todėl 2020 m. mokyklos direktorius Arūnas Kigas pasiūlė festivalį rengti Kauno valstybinėje filharmonijoje.
Įdomiausia tai, kad mažosios salės neužteko – tiek buvo norinčiųjų pamatyti ir išgirsti violončelės skambesį. Tad jubiliejinis X festivalis 2024 m. (per pandemiją festivalis nebuvo organizuojamas), įvyko jau didžiojoje Kauno filharmonijos salėje.
Renginyje tais metais dalyvavo daugybė solistų iš visos Lietuvos ir ne tik muzikos mokyklų mokiniai – buvo pakviesti muzikos profesionalai: violončelininkų ansamblis „Quin celli“, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docento Edmundo Kulikausko studentai.
Šių metų XI festivalis buvo ypatingas. Sukvietėme itin didelį būrį violončelininkų ansamblių iš Kauno, Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, Vilkaviškio, Marijampolės, Ukmergės, Kėdainių muzikos ir meno mokyklų bei gimnazijų. Koncerto finalinis akordas – net 64 violončelininkų orkestras, kuris vos tilpo scenoje. Norėjome, kad renginys būtų įsimintinas, o idėja šiemet padaryti būtent ansamblių festivalį kilo pernai, su savo jaunaisiais violončelininkais sudalyvavus tarptautiniame violončelininkų festivalyje „Keliaujančios violončelės“, kurį nuo 2017 m. organizuoja violončelininkas Mindaugas Bačkus su savo komanda.
Mes, mokytojai ir kompozitoriai, kurių kūrinius atliko vaikai, buvome sužavėti.
Klaipėdoje, violončelininko Davido Geringo vardo tarptautinio violončelininkų konkurso uždarymo metu, skambėjo kompozitoriaus Tado Petrulio kūrinys „Jūros miestas“, kurį, diriguojant maestro Martynui Staškui, atliko maždaug 100 violončelių jaunimo orkestras iš įvairių šalių. Ruošėmės ilgai, įspūdis buvo nepakartojamas.
Susitikome su kolegomis ir supratome, kad reikia tęsti: pamatėme, kad jaunimui labai patinka kartu muzikuoti, o jausmas, kulantis grojant kartu su tokia gausybe violončelininkų, yra vienijantis ir nepakartojamas. Pasidaliję šiais įspūdžiais su A. Kigu, nusprendėme, kad šiemet festivalyje dalyvaus vien violončelininkų ansambliai, kurie koncerto pabaigoje bendrai atliks tris kūrinius. Du kūrinius jau turėjome – Aleksandro Kačanausko „Lopšinę“, kurios puikią aranžuotę sukūrė Artūras Staigys, ir „Jūros miestą“. Abu juos jau buvo groję kauniečiai, vilniečiai ir šiauliečiai. Taigi užsakėme dar vieną kūrinį, skirtą būtent šiam festivaliui. Kauniečio kompozitoriaus Manto Šidlausko opuso „Stiklo planetos“ premjera įvyko – jausmas buvo fantastiškas. Nors kūrinys reikalauja ypač gero pasirengimo, rezultatas pranoko lūkesčius.
Festivalio programa buvo sudėtinga, kiekvienas ansamblis pasirodė dar ir atskirai, be bendros programos, mokytojai su vaikais repetavo ilgai, skyrė papildomo laiko. Tačiau kai filharmonijoje išgirdome visą šį didelį 64 violončelių orkestrą, buvo sunku patikėti, kad tai – realybe. Puikus atlikimas, jaunimas ir vaikai muzikavo taip nuoširdžiai ir emocionaliai, kad publika ilgai neleido atlikėjams palikti sceną. Mes, mokytojai ir kompozitoriai, kurių kūrinius atliko vaikai, buvome sužavėti. Didžiulis ačiū ir Kauno valstybinei filharmonijai, jos darbuotojams, kurie padėjo realizuoti šį renginį, taip pat jauniesiems atlikėjams, jų mokytojams, tėveliams ir, žinoma, publikai, kurios palaikymas labai svarbus visiems.
Naujausi komentarai