Moteris – tarsi kelio pradžia

Skaityti veidą

R.Tamo tapybos parodoje – vien moterų portretai, nors dailininkė prieš tai gilinosi į abstrakciją, tačiau žmogaus veidas jai tapo įdomesnis. Ir išties – veidą skaityti labai įdomu, jame su laiku įsispaudžia dominuojančios emocijos, nuotaikos, atsiskleidžia vidinė inteligencija, dvasingumas arba charakterio šiurkštumas ar net nuožmumas ir t.t. Veidas – mums duotybė (kintanti) ir informacija, tą genialiai atskleidė Oscaras Wilde'as savo kūrinyje "Doriano Grėjaus portretas", taigi jei žodžiai gana dažnai apgauna, tai mokant skaityti veidą (tai puiki knyga) galima apie žmogų sužinoti itin daug.

Žvilgsnį į moters portretą sutelkusi dailininkė savo tapybos darbais stengiasi atskleisti psichologinį, dvasinį jos veidą. Įvairių moterų, įvairiais rakursais, skirtinga spalvų palete R.Tamo ieško to, kas skiria vieną nuo kitos ir drauge jungia visas moteris, o jungia tai, kad "viskas prasideda nuo moters". Tapydama dailininkė tarsi išgrynina esminę, dominuojančią moters savybę, ją susiedama su spalva, jos niuansais.

Menininkės paletėje – gana intensyvios, kontrastingos, drąsios spalvos, kuriomis ji paryškina moters asmenybę, o kartais gal net ir kiek padrąsina: moteris, pamačiusi savo portretą ir pati per spalvą gali kitomis akimis įvertinti save.

Regis, R.Tamo nesiekia, kad moterų portretai būtų gražūs ar negražūs – tiesiog sutelkia dėmesį į veidą, stengdamasi savotiškai atspėti moterį: kokia ji yra ir drauge kokia norėtų būti.

Turintys panašumo

Daugelis parodoje eksponuojamų portretų – gana plakatiški, ryškios, kontrastingos spalvos susiliečia viena su kita, bet iš esmės nesimaišo. Kartais atrodo, kad dailininkė tapydama jaučiasi, tarsi pieštų ant veido savą tos moters viziją, pastebėjimą, ką, jos nuomone, byloja vieni ar kiti bruožai, šypsena, nuotaika, kuria puošiasi ar nuo pasaulio prisidengia (pasislepia) gražiosios lyties atstovė.

Kita vertus, akivaizdus R.Tamo siekis, kad moteris būtų panaši, kažkiek fotografinė – tai nėra suabstraktintas vaizdas ar individualus žvilgsnis į žmogų.

R.Tamo nesiekia, kad moterų portretai būtų gražūs ar negražūs – tiesiog sutelkia dėmesį į veidą, stengdamasi savotiškai atspėti moterį.

Taigi portretai vienas į kitą yra panašūs kompozicija ir meninio vaizdo kūrimo būdais, juos individualizuoja tik pats žmogaus autentiškumas, todėl dailininkui būtina gilesnė modelio analizė, charakteristika, jautrios bei subtilios įžvalgos, juk veidas, net gyvo, tikro žmogaus, gali būti ir kaukė, gali būti, kad atspindėtais, t.y. techniškai gerai nutapytais, neva gražiais veido bruožais nepasakoma nieko: jie arba tušti arba nebylūs.

Būna ir visai kitaip – veido grožis atsiveria ne per tobulus, o įdomius ir net negražius bruožus, atskleisdami neeilinę asmenybę.

Portretuose – šypsenos

Daugelis R.Tamo nutapytų moterų šypsosi ir "Parko galerijoje" sukuria lengvą, džiugią nuotaiką. Ir pati dailininkė – trapi, švelni, jausminga moteris, savo paroda norinti padrąsinti kitas, galbūt nusiminusias, galbūt išduotas ir kenčiančias.

Akiai maloniais portretais R.Tamo byloja, kad kiekviena moteris yra graži, jei ne taisyklingais veido bruožais, tai šypsena, spinduliuojančia nuotaika, švelnumu ir jautrumu, pagaliau ir tvirtumu bei drąsa.

"Teigdama, kad viskas prasideda nuo moters, nenoriu sakyti, kad moterims nereikia vyrų, – per parodos atidarymą kalbėjo menininkė. – Reikia ir labai, tik būtų gerai, kad ir jie, kurie taip pat atėjo iš moters įsčių, o ir ji pati dažniau prisimintų, kad viskas prasideda nuo moters, ir būtų drąsesnė, save labiau vertintų bei mylėtų."

Žmonių portretai, regis, niekada nepraras susidomėjimo, jų niekaip nepakeis fotografija net su visais fotošopais ar kitomis įmantrybėmis, nes mums įdomu ne objektyvus (kuris taip pat yra sąlygiškas), bet subjektyvus matymas – kaip mus mato kitas, ką įžvelgia ir, beje, neretai nustemba, kad mato tai, ką patys kruopščiausiai slepiame.

Norintieji su R.Tamo kūryba susipažinti plačiau gali apsilankyti ne tik "Parko galerijoje", bet ir Kauno viešosios bibliotekos Meno leidinių skaitykloje, kurioje eksponuojama kitokio braižo dailininkės paroda "Auksas/Rūdys".

Aukso rūdys

Norintieji susipažinti su R.Tamo kūryba plačiau gali apsilankyti ir Kauno viešosios bibliotekos Meno leidinių skaitykloje, kurioje eksponuojama kitokio braižo dailininkės paroda "Auksas/Rūdys".

Šioje parodoje – naujausi, tiesiai iš dirbtuvės atkeliavę darbai. Kurdama juos dailininkė daug eksperimentavo, bandė sujungti skirtingas technikas ir stilius. Kūriniuose vaizduojami fotorealistiški įvairaus amžiaus moterų veidai, apgaubti abstrakcijos šydu. Aukso ir žalvario spalvos bei į dažus įmaišytos rūdys suteikia portretams kone magišką aurą. Veidai tartum veržiasi iš kito, daug paslaptingesnio pasaulio, kuriame neegzistuoja laikas ir kurio miglų nusodrintose erdvėse atgyja skulptūros.

Visi eksponuojami darbai turi vieną ypatingą bruožą – savitai reaguoja į skirtingą šviesą. Prietemoje ar dirbtinėje šviesoje jie yra santūresni, mįslingesni ir uždaresni, o nušvitus saulei tarsi nubunda ir subtiliai suspindi auksu.