XVIII a. prancūzų novelistas Nicolas Edme Retifas (dar žinomas kaip Retifas de la Bretonas) išleido knygą, pavadintą "Pornografas, arba Padoraus žmogaus apmąstymai apie tikrą Prancūzijos amoralumą", kurioje buvo keliami klausimai apie prostitucijos amoralumą ir prostitučių gyvenimą.

 Rašytojas tuo metu žodžiais aprašė geismus, vulgarumą, seksualinius nuokrypius, su kuriais turėdavo susidurti prostitutės. Dabar, vadinamojoje šiuolaikinėje visuomenėje, pornografija yra įgavusi kiek kitokį vaidmenį. Dažniausiai tai vaizdai – nuotraukos, vaizdo medžiaga, tiek piešta, tiek įvaizdinta su realiais asmenimis. Pornografijos pobūdis nepasikeitė – tai iki pat šių dienų yra nepadoraus seksualinio veiksmo/vaizdo simbolis. Pasikeitė priemonės, kuriomis šis simbolis yra perteikiamas. Pasikeitė ir erdvė, kurioje šis simbolis gali atsirasti. Nuo novelės iki internetinių pornografijos svetainių.

Apie pornografijos vaizdų turinį, jų prasmę, esmę ir viso to savotišką cenzūrą jaunas menininkas Dominykas Canderis ir kalba savo parodoje "?Iškreipta", pristatytoje meninių projektų erdvėje "Kabinetas".

Leisti, geisti ir drausti

Paroda pirmiausia akis patraukė dėl savo pavadinimo – neįprastoje vietoje parašyto klaustuko. Terminas "iškreipta" turi ne vieną reikšmę – nuo vaizdo iškraipymo iki tam tikrų (tiek seksualinių, tiek elgesio normų) nukrypimų. Taigi, parodos pavadinimas gali reikšti ir iškraipytus vaizdus (iškreiptą vaizdą), ir iškrypusius žmones (iškreiptą žmogaus pasaulio, gyvenimo ir elgesio jame suvokimą). O klaustukas parodos pavadinimo pradžioje, kaip ir pats pavadinimas, tėra žaismas, savotiškas kalambūras.

D.Canderis Vilniaus dailės akademijoje pirmiausia studijavo grafiką, vėliau pasirinko skulptūros specialybę, todėl jo parodoje tiek grafikos, tiek šiuolaikinės skulptūros – apstu. Menininkas eksponuoja tik kelis kūrinius. Jų pagrindas – pornografinės nuotraukos, kuriose heteroseksualai ir homoseksualai užsiima seksu, tačiau, galima spėti, ne todėl, kad to nori, o veikiau todėl, kad pornografijos industrija atneša nemažus pinigus.

Žmonių intymus suartėjimas šioje industrijoje tampa ne tiek malonumu aktoriams, kiek malonumu žiūrovams. Pornografijos industrijos aktoriai tėra vojaristinio pasitenkinimo šaltinis. Tačiau D.Canderis savo parodoje kalba ne apie tai, kas gauna malonumą, – apie šių vaizdų cenzūrą. Taigi, pagrindinis klausimas, kuris yra iškeliamas parodoje: kaip jaunas kūrėjas cenzūruoja pornografijos vaizdus? D.Canderis vaizdus iškreipia.

Žaidimas vaizdais

Menininkas parodoje "?Iškreipta" eksponuoja penkis kūrinius. Pavadinimų nėra. Matyt, juos čia galima būtų sugalvoti ir patiems. Pagrindu būtų galima laikyti populiariausius pornografinių filmų ar nuotraukų pavadinimus. Štai kad ir menininko kūrinys iš supakuotų marškinėlių, kurių pakuotėje yra pornografinio pobūdžio nuotraukos. Vienų marškinėlių pakuotėje du baltaodžiai vyrai, raumeningais kūnais besiglaudžią vienas prie kito. Vienas vyras bučiuoja kito vyro kaklą. Pavadinkime šį kūrinį "Two white men in metal room" ("Du baltaodžiai vyrai metaliniame kambaryje"). Pavadinimas turėtų būti angliškas, nes pornografijos industrijoje anglų kalba naudojama dažniausiai.

Ant kitos marškinėlių pakuotės – seksu besimėgaujanti heteroseksuali baltaodžių pora. Įvardykime šį kūrinį kaip "White man gives a young girl what she wants" ("Baltaodis vyras suteikia jaunai merginai tai, ko ji nori"). Tretieji marškinėliai papuošti nuotrauka, kurioje baltaodis vyras sėdi ant lovos, visiškai nuogas ir drąsiai eksponuojantis tai, kas jį fiziškai įprasmina kaip vyrą. Tarkime, kūrinys vadinasi "White man with a big d**k" ("Baltaodis vyras su dideliu peniu"). Pavadinimai lėkšti, itin pabrėžiantys žmogaus rasę, spalvą, pranašumus, orientaciją. Būtent tai pabrėžia ir pornografijos industrija.

Pornografinio pobūdžio nuotraukos – tik ant šių D.Canderio kurtų marškinėlių pakuočių, ant pačių marškinėlių jos yra iškreipiamos – grafiškai susukamos, ištempiamos, taip panaikinant tai, ką matėme pirminėse nuotraukose. Marškinėliai čia atlieka ir kitą funkciją – pabrėžia nuogumą, nuogybę, nusirengimą, apsinuoginimą.

Plokštumos ir tūriai

Kitas menininko kūrinys šioje parodoje – tai dvi baltos pagalvėlės ant "Kabineto" grindų. Ant šių pagalvėlių yra keistos spalvotos linijos. Tai vėlgi pornografinių nuotraukų iškreiptas vaizdas. Parodos autorius simboliškai pasinaudoja pagalvėlėmis – kaip neatsiejamu lovos atributu. O lova pornografijos industrijoje yra bene pagrindinė, tradicinė darbo vieta.

Trečias D.Canderio kūrinys – tai plakatas. Savotiška reklama. Joje – keletas tos pačios nuotraukos kopijų, kurioje vaizduojamas nuogas azijietis vyras, labai atvirai rodantis tai, ko reikia pornografijos industrijai. Tačiau pagrindinis šio plakato akcentas – keletas iškreipytų seksualinio pobūdžio fotografijų.

Atidesnė akis gali pastebėti, kad iškreiptame vaizde, pirminiame nuotraukos pavidale, buvo besibučiuojančios porelės nuotrauka. Dar akylesnė akis galbūt pastebės ir daugiau pirminiame nuotraukos pavidale buvusių vaizdų. Reklaminis, plakatinis kūrinio pavidalas pabrėžia ir stiprią pornografijos industrijos reklaminę kampaniją.

D.Canderis šioje parodoje itin akcentuoja grafinį kūrinio vaizdą, tačiau dėmesį skiria ir kūrinio materijai. Skulptūra šioje parodoje yra taip pat svarbi. Neteisinga būtų sakyti, kad čia jos itin mažai. Tie patys kabantys marškinėliai pakuotėse gali būti įvardijami kaip šiuolaikinė skulptūra. Tačiau vienas jo kūrinys turi daugiausia sąsajų su šia meno šaka, – ant grindų gulintys plastikiniai vamzdukai, užpildyti mažytėmis pornografinio turinio nuotraukomis. Jų išdėstymas atliepia iškreiptų nuotraukų vaizdą. Tai, kas buvo plokštuminis vaizdas, tampa tūriniu kūriniu. Tačiau jame atsiranda tarpų, savotiška medijų technologijų sistemos klaida, kai interneto pornografiniuose puslapiuose yra pasigaunamas virusas arba staiga sulėtėja interneto ryšys ir noras pasitenkinti vojarizmu tampa blokuojamas.

Parodoje "?Iškreipta" yra eksponuojamas ir vaizdo darbas. Jame ratu sukasi iškreipti pornografinių nuotraukų vaizdiniai. Tam tikra prasme tiesioginis lytinio suartėjimo stebėjimas čia tampa neaiškių besivejančių tarpusavyje linijų stebėjimu.

D.Canderis pornografinio turinio vaizdus blokuoja, juos cenzūruoja. Jis leidžia ir net skatina žiūrėti į tokius vaizdus, tačiau šie vaizdai jo darbuose praranda savo pirminę reikšmę. Turinys čia tampa iškraipytų vaizdų samplaika. Pornografiniuose vaizduose menininkas palieka tiek pirminio turinio, kiek nusprendžia pats, – jis atlieka tos virusinės programos vaidmenį, kuri neleidžia stebėti seksualinio pobūdžio vaizdų ir juos stebint pajusti malonumą. Jaunas kūrėjas pornografiją paverčia menu – ne per gražiai pateiktus nuogus žmonių kūnus, o kaip tik per šių kūnų ir jų veiksmų panaikinimą, iškraipymą.