Menininkė J. Šmidtienė uždaro savo galeriją Tenerifėje Pereiti į pagrindinį turinį

Menininkė J. Šmidtienė uždaro savo galeriją Tenerifėje

2017-04-15 02:00

Pasklido kalbos, kad Metų kaunietė tekstilininkė Jolanta Šmidtienė uždaro savo galeriją. Pati menininkė patvirtino, kad atsisako galerijos Tenerifėje, tačiau Kaune veikla ir toliau bus vykdoma.

Jolanta Šmidtienė
Jolanta Šmidtienė / Tomo Raginos nuotr.

Paskelbė išpardavimą

Pastarosiomis dienomis žinoma kaunietė J.Šmidtienė pradėjo dalytis skelbimais apie išpardavimus ir laukiančias dovanas, todėl miestiečiai sunerimo: negi uždaroma M.Valančiaus gatvėje įsikūrusi menininkės galerija "Balta"? Ši vieta jau tapo išskirtiniu Senamiesčio akcentu, nes prie galerijos menininkė kuria įvairias meno instaliacijas, puošiančias skverą. O ir pati J.Šmidtienė pažįstama daugeliui kauniečių, nes būtent ji kuria išskirtines Kalėdų egles Kauno Rotušės aikštėje.

"Kauno diena" susisiekė su menininke ir pasiteiravo, ar kalbos apie galerijos "Balta" gyvavimo pabaigą yra teisingos. Metų kaunietė šias kalbas patvirtino tik iš dalies. Dauguma manė, kad uždaroma Kaune esanti galerija "Balta", tačiau ji ir toliau veiks. J.Šmidtienė užveria to paties pavadinimo galerijos, kuri ketverius metus veikė Ispanijos kurorte, Tenerifėje, duris.

"Galerija "Balta" vykdė projektą Tenerifėje. Mes šią mažytę galeriją uždarome, nes ekonominė situacija sudėtinga, sunku išlaikyti. Laikėmės iš idėjos, rašėme projektus, dvejus metus iš eilės negavome jokio finansavimo, tačiau vis tiek dirbome, o dabar fiziškai neišlaikome", – kalbėjo tekstilininkė.

Išparduoda kūrinius

Šio projekto esmė buvo sukurti Tenerifėje lietuvių menininkų rezidenciją. J.Šmidtienė pasakojo, kad prie rezidencijos išlaikymo prisidėjo šalia įkurta galerija. Tai buvo galerijos "Balta" filialas kitoje šalyje, kaip J.Šmidtienė sako, mažame rojaus kampelyje. Iš Lietuvos į šį Ispanijos kurortą atvykdavo menininkai, čia kurdavo, dalį kūrinių vėliau palikdavo galerijai, kuri, juos pardavusi, galėjo išsilaikyti.

"Menininkų kaita vyko ketverius metus. Dabar labai gaila, kad tenka tai užbaigti. Aš ir iš savo, ir kolegės lėšų bandėme išlaikyti galeriją, bet toliau neišeina. Todėl čia dar yra likę visokių daiktų, darbų, mes kviečiame Tenerifės lietuvius, kad jie ateitų ir už pusę kainos įsigytų ką nors šventėms. Tai kartu ir mūsų atsisveikinimo dovana jiems, ir mums mažiau darbų reikės vežti atgal į Kauną", – kalbėjo J.Šmidtienė.

Laikėmės iš idėjos, rašėme projektus, dvejus metus iš eilės negavome jokio finansavimo, tačiau vis tiek dirbome, o dabar fiziškai neišlaikome.

Žinoma Kauno tekstilininkė pasakojo, kad uždaromoje galerijoje dar likę dailininkų sukurtų originalių papuošalų, Modesto Malinausko paveiksliukų, tekstilininkų sukurtų skarelių, šilkinių išpieštų šalikėlių. Galima atrasti ir keramikos bei grafikos dirbinių. J.Šmidtienė tikino, kad siūlo su nemaža nuolaida įsigyti smulkių darbų, didelių paveikslų greičiausiai neparduos.

Dėl eglutės – skolos

Pagrindinės Kauno Kalėdų eglės puošėja J.Šmidtienė prisipažino, kad praėjusiais metais žaliaskarės projektas buvo nuostolingas. Kauno miesto savivaldybės skelbtą eglutės puošimo konkursą laimėjo architekto Andriaus Efimenkos bendrovė "Efi projektai", o jam talkino ne pirmus metus pagrindine Kauno egle besirūpinanti J.Šmidtienė. Menininkė tikino, kad koją pakišo tai, kad visi pirmą kartą susidūrė su viešaisiais pirkimais ir norėjo įgyvendinti visą idėją, o jai pritrūko pinigų.

"Tikrai šis projektas buvo nuostolingas, bet čia niekas nekaltas, nes buvo skirta nemažai pinigų, tačiau ir mūsų užmojai buvo dideli. Tai buvo pirmas kartas, kai dalyvavome viešajame pirkime, o ne teikėme savo projektą. Neįvertinome visų mechanizmų ir rizikos. Be to, kai mes pasirašėme sutartis, buvo likę labai nedaug laiko. Negalėjome delsti, ieškoti, kas būtų pigiau, turėme pirkti tai, ką gavome. Procesą apsunkino ir tai, kad su partneriais buvome sutarę vienaip, o gavome gerokai mažiau", – prisiminė menininkė.

J.Šmidtienė tikino, kad, pradėjus statyti eglutę, kilo naujų minčių, kurios buvo iš pradžių į projektą neįtrauktos. Ji pasakojo, kad iš pradžių karuselėje turėjo būti aštuoni arkliukai, o atsirado dvylika. Nuspręsta ant namelių įrengti šviečiančius paveikslus, kad būtų daugiau šviesos. Pritrūko partnerių žadėto apšvietimo, todėl už savus pinigus teko pirkti įvairius prožektorius.

"Nors ir likome skolingi, svarbu, kad eglutė išėjo tokia, kokios  norėjome. Vis dėlto, jei būtume bent kažkiek uždirbę iš šio projekto, būtų buvę lengviau išlaikyti ir Kaune, ir Tenerifėje įkurtas galerijas, ir pačiam Andriui dabar nereikėtų vargti. Daugiau, ko gero, į viešuosius konkursus nelįsime, nes skaičiuoti nemokame", – sakė Metų kaunietė.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų