- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Gintaras Rinkevičius
-
Maestro G. Rinkevičiaus jubiliejuje Kaune ir Vilniuje – beveik 300 artistų
-
Maestro G. Rinkevičiaus jubiliejuje Kaune ir Vilniuje – beveik 300 artistų
-
Maestro G. Rinkevičiaus jubiliejuje Kaune ir Vilniuje – beveik 300 artistų
-
Maestro G. Rinkevičiaus jubiliejuje Kaune ir Vilniuje – beveik 300 artistų
Vasario 20 d. vienas iškiliausių Lietuvos menininkų maestro Gintaras Rinkevičius švęs savo jubiliejų. Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro įkūrėjas, meno vadovas ir vyr. dirigentas šiai sukakčiai paminėti pasirinko išskirtinį kūrinį – vieno įtakingiausių XX a. kompozitorių Arnoldo Schoenbergo „Gurre-Lieder“ solistams, chorams ir simfoniniam orkestrui.
Didingasis austrų kompozitoriaus A. Schoenbergo (1874–1951) kūrinys „Gurre-Lieder“ parašytas XX a. pradžioje pagal danų novelisto Jenso Peterio Jacobseno poemas, kurio pavadinimas išvertus į lietuvių kalbą reiškia „Gurės dainos“.
Gurė – tai viduramžius menanti pilis Danijoje, kurioje, pasak nacionalinės danų legendos, įvyko viena didžiausių viduramžių meilės tragedijų – karaliui Valdemarui IV Atterdagui (1320–1375) įsimylėjus gražuolę Tovę, šią nužudė pavydi karalienė.
Monumentaliam kūriniui A. Schoenbergas pasitelkė milžiniškos sudėties orkestrą, kuriame groja 25 mediniai ir 25 variniai pučiamieji, 4 arfos, čelesta, 16 skirtingų mušamųjų instrumentų ir didelės sudėties styginių instrumentų grupė.
Nors tokios sudėties simfoninis orkestras savo dydžiu pranoko net R. Wagnerio, A. Brucknerio ir G. Mahlerio orkestruotes, A. Schoenbergas jį panaudojo labai subtiliai, dažnai tarsi suskirstydamas į atskiras grupes, primenančias kamerinius ansamblius. Tad ir didelė orkestro sudėtis pasitarnavo pirmiausiai tam, kad atskleistų savitą kiekvienos instrumentų grupės skambesį.
Kurdamas pasakojimo vientisumą, A. Schoenbergas kūrinyje taip pat naudoja ištisą charakterinių motyvų sistemą – austrų kompozitorius Albanas Bergas, analizuodamas „Gurre-Lieder“, suskaičiavo apie 35 pagrindinius motyvus, atspindinčius ne tik pagrindinių veikėjų charakterius, gamtos vaizdus, bet ir skirtingus jausmus bei emocijas.
Prieš „Gurre-Lieder“ premjerą 1913 m. Vienoje A. Schoenbergas dėl kūrinio sėkmės neturėjo jokių lūkesčių. Greičiau priešingai: „Per šiuos trylika metų aš išvysčiau savo stilių tokia maniera, kad eiliniam koncertų lankytojui jis atrodo neturintis jokio ryšio su bet kokia anksčiau girdėta muzika. Turėjau kovoti už kiekvieną naują savo kūrinį, buvau įžeidinėjamas kritikos pačiais žiauriausiais būdais, praradau draugus ir bet kokį pasitikėjimą draugų vertinimu. Stovėjau vienas prieš visą pasaulį“, – savo atsiminimuose rašė kompozitorius.
Premjeros vakarą pasibaigus kūriniui ir publikai šėlstant audringomis ovacijomis, A. Schoenbergas net neatsisuko į sausakimšą salę, kurioje sėdėjo daugybė aršių jo kritikų, ką tik pavergtų naujojo kūrinio. Vietoje to, jis nusilenkė orkestro muzikantams. Smuikininkas Francis Aranyi pavadino tai „keisčiausiu dalyku, kurį yra padaręs žmogus, priešais jį dievinančią minią“.
Maestro G. Rinkevičiaus jubiliejaus proga vasario 20 d. A. Schoenbergo „Gurre-Lieder“ pakviestos atlikti istorinės atlikėjų pajėgos – Vilniaus kongresų rūmų scenoje žiūrovai išvys solistus Corby Welchą, Lauryną Bendžiūnaitę, Ievą Prudnikovaitę, Tadą Girininką, Edgarą Davidovičių, skaitovą Vladą Bagdoną, daugiau nei 150 choristų – Kauno valstybinį chorą (vad. Petras Bingelis), Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro chorą (vad. Česlovas Radžiūnas), chorą „Vilnius“ (vad. Artūras Dambrauskas), ir milžiniškos sudėties simfoninį orkestrą, kurį sudarys Lietuvos valstybinis ir Liepojos simfoniniai orkestrai (orkestrų meno vadovas ir vyr. dirigentas G. Rinkevičius). Beveik trims šimtams artistų scenoje šventinį vakarą diriguos maestro G. Rinkevičius.
Maestro G. Rinkevičiaus kelias į karjeros aukštumas prasidėjo 1983 m. Maskvoje laimėjus 5-ąjį sąjunginį dirigentų konkursą, atvėrusį galimybes dalyvauti prestižiniuose tarptautiniuose dirigentų konkursuose.
Didžiulį postūmį 1985 m. suteikė pergalė tarptautiniame Herberto von Karajano fondo dirigentų konkurse Berlyne, taip pat 1986 m. laimėtas tarptautinis dirigentų konkursas „In memoriam János Ferencsik“ Budapešte.
G. Rinkevičius tapo vieninteliu Lietuvos dirigentu istorijoje, laimėjusiu šiuos konkursus. Po įspūdingų pergalių, būdamas vos 28-erių, 1988 m. G. Rinkevičius buvo pakviestas įkurti Lietuvos valstybinį simfoninį orkestrą ir jam vadovauja jau daugiau nei trisdešimtį metų.
Sykiu maestro vysto kūrybinę veiklą užsienyje: 1996–2003 m. ėjo Latvijos nacionalinės operos meno vadovo ir vyriausiojo dirigento pareigas, 2007–2009 m. šiame teatre buvo pagrindinis kviestinis dirigentas, 2002–2005 m. dirbo Malmės operoje (Švedija) vyriausiuoju dirigentu, 2008–2017 m. buvo Novosibirsko akademinio simfoninio orkestro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas, o nuo 2017 m. vadovauja Liepojos simfoniniam orkestrui. 1983–2018 m. G. Rinkevičius dėstė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, 2008 m. jam suteiktas profesoriaus vardas, 2013 m. tapo Pasaulio taikos orkestro dirigentu bei tarybos nariu. Maestro G. Rinkevičius yra pelnęs aukščiausius Lietuvos valstybinius apdovanojimus, net du kartus už nuopelnus Latvijos muzikinei kultūrai apdovanotas aukščiausiu Latvijos muzikos apdovanojimu – Didžiuoju muzikos prizu, jam įteikti Norvegijos ir Portugalijos ordinai.
Jubiliejinis maestro G. Rinkevičiaus koncertas įvyks vasario 18 d. 18 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje ir vasario 20 d. 19 val. Vilniaus kongresų rūmuose.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“1
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
45-asis „Lietuvos teatrų pavasaris“ kviečia Kauno publiką į teatrališką savaitę
Kauno teatro mylėtojai turės unikalią progą mėgautis aukščiausio lygio teatro spektakliais iš visos Lietuvos. Nuo balandžio 21 iki 28 dienos Kauno kultūros centras kviečia visus teatro gerbėjus švęsti 45-ąjį „Lietuvos te...
-
Kauną užplūs skandinaviškos kultūros banga4
Paskutinę balandžio savaitę Kaunas tradiciškai kviečia iš arčiau pažinti skandinavišką kultūrą. Dalyvių laukia gausi renginių programa: parodos, norvegų kalbos pamokos, protmūšis, paskaitos bei diskusijos, ekskursijos i...
-
Maironio lietuvių literatūros muziejui toliau vadovaus D. Cibulskienė1
Maironio lietuvių literatūros muziejui ir toliau vadovaus Deimantė Cibulskienė, pranešė Kultūros ministerija. ...
-
R. Jatkevičiūtės-Kasparavičienės sielos peizažai
Šiandien Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus galerijoje „Drobė“ atidaroma Raimondos Jatkevičiūtės-Kasparavičienės (1959–2023) tapybos darbų paroda „Virš debesų“. ...
-
G. Kuprevičius: esu vietinės reikšmės kompozitorius ir tai man patinka18
Kompozitorius Giedrius Kuprevičius šiemet mini 80 metų jubiliejinę sukaktį. Sveiko humoro jausmo nestokojančio iškilaus kūrėjo jubiliejų Kauno valstybinė filharmonija paminės dviem reikšmingais koncertais. Su šarminguoju M...
-
Tarpininkai: A. Miežio ir I. Kazakevičiaus darbų paroda
Autoriai – tapytojas Andrius Miežis ir menotyrininkas Ignas Kazakevičius – kūriniais kalbasi apie kultūrą ir natūrą, realybę ir mistifikaciją, apie menininkus ir paveikslus, jų „tarpininkavimo“ būdus bendraujant su meno publi...
-
Atsisveikinama su operetės primadona D. Dirginčiūte-Tamuliene5
Antradienį Kauno valstybiniame muzikiniame teatre atsisveikinama su soliste, operetės primadona Danute Dirginčiūte-Tamuliene. Urna bus išnešama 14 val. Laidojama Petrašiūnų kapinėse. ...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 15–21 d.
Balandžio 17 d. Garliavos kultūros centras: 12 val. – projekto „Teatro SPA jaunimui ir vaikams“ Klaipėdos jaunimo teatro spektaklis vaikams „Knygų personažai atgyja“. Kauno rajono sporto centras: 19 val. – Lietuvos ...
-
Parodoje – muzikos ir tapybos sinergija
Garliavos kultūros centre atidaryta tapybos darbų paroda „M. K. Čiurlionio muzikos ir tapybos sinergija“. ...