Kultūra – kavinė ar vertybių visuma?

Kiekviename pasaulio mieste yra susiformavusios tradicijos ir papročiai, kurie puoselėja miestą. Tai skatina ne tik žmonių sąmoningumą ar meilę vietovei, bet ir kultūros vystymąsi. Kultūra jungia žmones. Kaune ji įkūnija ne tik miesto savitumą, bet ir įvairių bendruomenių susibūrimo vietą – kavinę "Kultūra".

"Kultūroje" kasdien galima išgirsti ne tik garsius draugų ar kolegų pokalbius, bet ir atgarsius nuo gatvės. Joje įprastai važinėja daugybė transporto priemonių, tačiau kai kurie autobusai yra ypatingi. Vieni iš jų – 6-ojo ir 23-iojo maršruto autobusai, nes juose kiekvieną 2019-ųjų spalio šeštadienį buvo galima išgirsti poezijos: vyko "Kauno iššūkio" komandos projektas PUOTA.

Ši iniciatyva buvo unikali ir neeilinė miestui, tad viena iš projekto iniciatorių Austėja Balutytė sutiko atskleisti, kaip gimė iniciatyvos idėja, iš kur atsirado bendraminčių veikti ir kuo ji yra susijusi su "Kauno iššūkiu" bei visa "Kaunas 2022" komanda.

– Kaip žinome, kartais užtenka tik vienintelės idėjos geriausiam projektui. Tad kaip jums gimė projekto PUOTA mintis?

– Mūsų komandoje, kuri buvo sudaryta iš aštuonių "Kauno iššūkio" dalyvių, kūrybiškumo tikrai netrūko. Keli iš mūsų jau buvome pradėję kūrybinį poezijos rašymą. Dėl šios priežasties vienai narei gimė idėja – "O kodėl mūsų ar kitų žmonių kurta poezija negalėtų skambėti autobusuose ar traukiniuose?" Ši atsitiktinė, tačiau geniali mintis virto realiu projektu – PUOTA. Be to, šiai idėjai įtakos turėjo ne tik originali mintis, bet ir renginys, kurį mūsų komanda rengė pirmame "Kauno iššūkio" veiklos etape. Jis vyko Šilainių daugiabučio laiptinėje, kurio metu įvairaus amžiaus kauniečiai turėjo proga pasidalyti savo kūryba ar tiesiog pasidalyti kieno mintimis.

– Kai pradėjote dirbti komandoje, ar darbas nuo idėjos iki rezultato buvo misija įmanoma ar greičiau neįmanoma?

– Deja, bet iš pačių pradžių dirbti drauge sekėsi itin sunkiai. Mūsų skirtingi charakteriai neleido tinkamai atsiskleisti visai grupei. Dėl šios priežasties mes patys tikėjome, kad komandinis darbas mums nėra skirtas. Vis dėlto pesimistiškas mintis pakeitė nerimas dėl artėjančio pirmojo renginio. Likus iki jo mažiau dviems savaitėms mes pradėjome generuoti idėjas ir tik tuomet visi darbai įgavo pagreitį. Be kita ko, tikslingas darbas mus labiau suvienijo, todėl po truputį tvirtėjome kaip komanda. Galiausiai mums didžiausią įtaką padarė idėjos ruošimas Kaunui, kuria tapo mūsų kūrybinė iniciatyva PUOTA.

– Nors PUOTA tikriausiai daugeliui asocijuojasi su iškilmingu vakaru ar pokyliu, kaip šiuo pavadinimu perteikėte savo projekto pagrindinę mintį?

– Tiesa, šis pavadinimas daugeliui pirmą kartą išgirdusių asocijuojasi su pokyliu. Mes jį sugalvojome visai netikėtai. Buvome išsirašę daugybę žodžių, kuriais galėtume pavadinti projektą ir juos braukėme. Iš daugybės išbraukimų liko tik vienintelis neišbrauktas žodis – puota. Tuo metu mums jis atrodė tinkamiausias, tačiau prasmę jam suteikėme vėliau. Puota mums reiškė kultūrą, todėl supratome, kad ji mieste gali slypėti visur. Šią mintį atskleidėme leisdami poezijos įrašus kai kuriuose Kauno autobusuose ir traukiniuose.

Viešuoju transportu kiekvieną dieną važiuoja daugybė įvairaus amžiaus žmonių. Vieni iš jų kiekvieną savaitgalį eini į teatrą, o kiti šiai kultūrinei priemonei neturi laiko ar pinigų. Todėl šiuo pavadinimu siekėme perteikti, kad miesto kultūros dalimi gali tapti visi nemokamai – gyvenantys ar kuriantys ją ar išvis nuo jos atitolę. Tereikia keliauti viešuoju transportu. Juk kiekviena kelionė, kaip ir puota, yra neįprasta ir unikali.

– Kadangi žinome, kad dirbti pradėjote būdami "Kauno iššūkio" dalyviais, kurie turėjo kurti naują savitą pridėtinę vertę miestui, kaip PUOTA padėjo skleisti bendruomeniškumą, kūrybiškumą ir originalumą mieste?

– Šia iniciatyva siekėme atrasti kuo daugiau kauniečių, poezijos kūrėjų, kad jų kūryba būtų išgirsta. Taip pat šis projektas buvo itin originalus dėl netradicinių erdvių renginiams, kurias mes pasirinkome, pavyzdžiui, Kauno geležinkelio stoties peronas, Šv.Sakramento bažnyčia ir pats viešasis transportas, kuriame galima buvo išgirsti eiles. Kadangi PUOTA stengėsi orientuotis į visus kauniečius, jų bendruomeniškumą skatinome renginiais, kurių pobūdis buvo labai įvairus: nuo rašymo dirbtuvių iki kūrybinio rašymo sesijų ir nuo galimybės pasidalyti savo kuriama poezija iki gyvos muzikos koncertų.

– Koks projekto indėlis yra į visą Kauno miesto vystymasi nuo laikinosios iki šiuolaikinės Europos kultūros sostinės?

– Kadangi "Kaunas 2022" siekia, kad iki 2022 m. miestas būtų šiuolaikiškas, PUOTA padidino "Kaunas 2022" projekto žinomumą plakatais, lipdukais ir kitomis komunikacijos priemonėmis. Taip pat padėjo kurti šiuolaikišką bendruomeniškumą renginiais, kurie buvo orientuoti į visų amžiaus grupių kauniečius.

– Ko palinkėtumėte "Kauno iššūkio" ateities kartoms?

– Manome, kad svarbiausia yra turėti aiškų tikslą arba tikslus turimai idėjai. Projektas gali būti patrauklus, tačiau neturėti jokio konkretumo ir vizijos, todėl svarbu suprasti, kodėl išvis reikia kažką kurti. Taip pat nebijoti mąstyti kitaip, nes juk patys įdomiausi projektai gimsta tuomet, kai į įprastus dalykus yra pažvelgiama kitomis akimis. Projektas PUOTA tiktai įrodo, kad unikalumas slypi paprastuose dalykuose, kurie yra visai šalia mūsų.


* Kauno iššūkis – kompetencijų kėlimo ir jaunimo iniciatyvų skatinimo programa, skirta jaunuoliams prisidėti prie "Kaunas 2022" programos kūrimo, savo idėjomis ir iniciatyvomis kuriant šiuolaikinę sostinę.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių