Skirtingų stilių jungtys
Koliažinis žanras klasikinės operos pagrindu jungia įvairius muzikos stilius, todėl operoje susipina tautinių instrumentų, simfoninio orkestro styginių ir varinių pučiamųjų instrumentų bei elektroninės muzikos skambesys, kino muzikos elementai ir populiariosios muzikos stiliai.
Spektaklis, kurio premjera įvyko 2020 m., buvo skirtas Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui ir garsiąją poemą „Mažvydas“ sukūrusio Justino Marcinkevičiaus 90-osioms gimimo metinėms.
Ši valstybinio ansamblio „Lietuva“ sumanyta programa yra vienas iš bandymų prisiliesti prie klasikos, ją atverti ir paversti sava, suprantama ir artima kuo platesniam žiūrovų ratui.
Spektaklio kompozitorius Jonas Jurkūnas neslepia: kurti pagal J. Marcinkevičiaus dramą ir Arno Ališausko libretą buvo išties nelengva.
Iš pradžių jį išgąsdino koliažinės operos apibrėžimas, tačiau vėliau jis apsidžiaugė. „Jis išlaisvina nuo klišių, kartu leidžia jomis laisvai žaisti. Įsitraukiau į leitmotyvų ir citatų kūrybinę žaismę. Sąmoningai cituoju Hectorą Berliozą ir Ludwigą van Beethoveną, Michaelą Nymaną ir populiariosios muzikos harmonines progresijas“, – pasakojo iš kino filmų, spektaklių, populiariosios ir elektroninės muzikos žinomas kompozitorius.
„Rašiau muziką atskirai nuo teksto, eskizavau, nenorėjau per jėgą spausti žodžių į melodiją. Taip pat kurdamas muziką galvojau apie Mažvydą kaip apie stiprią ir nepasiduodančią asmenybę, gebančią siekti tikslo, turinčią humoro jausmą, kenčiančią, svajojančią, todėl spektaklio nuotaika įvairi“, – yra sakęs J. Jurkūnas.
Tikrąją koliažinės operos reikšmę paaiškina muzikinio spektaklio „Mažvydas“ režisierius Kęstutis Jakštas: tai naujas darinys, kuriame klasikinės operos komponavimo pagrindu jungiama įvairių žanrų ir stilių muzika. „Pirmosios koliažo apraiškos atsirado dar II a., o žodis „koliažas“ kilo iš prancūzų kalbos žodžio „coller“, kuris reiškia tapybos ir grafikos techniką, kai prie pagrindo lipdomos įvairiausios medžiagos. Panašiai ir su muzika: mes pasukome šio sprendimo link, siekdami sukurti sintezę nuo antikinės dramos iki šiuolaikinio skambesio, sujungti rečitatyvines operos formas, orkestrą, chorą, šokėjus ir priešingų stilių solistus. Jokie žanrai nebus specialiai atskirti vienas nuo kito“, – sako režisierius.
Įkvepianti tema
Režisieriaus K. Jakšto teigimu, Mažvydo tema – lietuvių prigimtiniai dalykai, amžina tremties tema. „Tai įkvepia tikėjimą, kad ir vieno žmogaus padaryti darbai nulemia visos tautos egzistencinę ateitį. Mūsų tautoje yra asmenybių ir kūrėjų, kurie verti pasaulinės auditorijos dėmesio“, – įsitikinęs K. Jakštas.
Pasak režisieriaus, įtemptas spektaklio siužetas primena šių dienų nesutarimus, žmonių tarpusavio susiskaldymą. „Žmonės, atrodo, vystosi, tobulėja, tobulėja ir technologijos, o elementarūs dalykai lieka neišgirsti, ir tai veda į katastrofas. Mes tampame vieningi tik tada, kai prireikia, net ir būdami laisvi ir nepriklausomi, nemokame susitelkti. Gyvenimas yra labai trumpas ir jį reikia nugyvent taip, kad ir gyvenime ir scenoje būtų gera ant širdies. Galbūt geriausia pamoka iš spektaklio – jeigu yra skiemenuota „Lie-tu-va“, tai ją reikia sujungti į vieną žodį“, – tikrąsias vertybes primena K. Jakštas.
Pasirodymui Kaune vėl susiburs išskirtinė kūrybinė grupė ir žiūrovų pamilti aktoriai ir atlikėjai: Mažvydo vaidmenį atliks Giedrius Arbačiauskas, jo mylimąją Mariją vaidins Dovilė Kazonaitė, o žmoną Benigną – solistė Jovita Vaškevičiūtė. Kauniečiams puikiai pažįstamas Rokas Laureckis atliks Mažvydo posūnio Kristupo vaidmenį, Rokas Spalinskas įsikūnys į Mažvydo sūnų Kasparą. Liuteronų kunigo, Mažvydo pusbrolio Vilento vaidmuo patikėtas Sauliui Vasiliauskiui, o vienuolis-inkvizitorius šį vakarą bus Jevgenijus Kovalčukas.
Lemtingi pasirinkimai
Tremtis, mylimo žmogaus ilgesys ir sunkūs pasirinkimai – su tokiu Mažvydu susitapatina aktorius ir dainininkas G. Arbačiauskas. Jis pirmiausia ieško žmogaus – abejojančio, daug paaukojusio, tačiau nepalūžusio.
„Tokias svarbias asmenybes mes šiek tiek užkeliame ant pjedestalo. Tačiau tais laikais Mažvydas buvo toks pat žmogus – su visomis teigiamomis savybėmis ir ydomis, iš kraujo ir kaulų. Jis turėjo misiją, ir akivaizdu, kad savo gyvenimą ir meilę paaukojo dėl pareigos. Tam tikra prasme jis jautėsi nelaimingas“, – yra sakęs G. Arbačiauskas.
Mažvydas daug aukoja, jam tenka priimti lemtingus sprendimus. „Kartais pasirenkame tai, kas atrodo svarbiau, bet laikui bėgant suvokiame, kaip trūksta to, ko atsisakėme. Prisiliesti prie tokio žmogaus ir tokios medžiagos yra didžiulė dovana – čia kalbame apie žmogiškumą, mūsų kalbą ir savastį, apie tai, iš kur atėjome ir kur einame“, – pasakoja aktorius.
Kas? Koliažinė opera „Mažvydas“.
Kur? Kauno sporto halėje.
Kada? Lapkričio 19 d. 19 val.
Naujausi komentarai