Kieno kūriniai brangesni – M. K. Čiurlionio ar P. P. Rubenso?

Šalies muziejai per šešerius metus privalo nustatyti visų turimų eksponatų tikrąsias vertes. Muziejininkai prisipažįsta: tai atlikti neįmanoma dėl eksponatų gausos ir ekspertų trūkumo. Kultūros ministerija problemą neigia.

Darbas vyksta lėtai

Remiantis kultūros ministro Šarūno Biručio įsakymu, iki 2020 m. pabaigos Lietuvos muziejai privalo įvertinti visus eksponatus. Nustatant jų vertę, sumų iš piršto laužti negalima – šių metų pradžioje ministras patvirtino ir muziejuose saugomų kilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo tikrąja verte metodiką.

Kauno muziejininkai laužo galvas, kaip tinkamai įvertinti eksponatus. Pasak jų, sudėtingiausia objektyviai įvertinti dovanotas kolekcijas, kurios, jas priimant, buvo įkainuotos simboliniu vienu litu, dar anksčiau – vienu rubliu. Viena tokių – Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus saugoma garsiojo išeivijos kolekcininko Mykolo Žilinsko Lietuvai dovanota kolekcija, eksponuojama jo vardo galerijoje.

"Darbas vyksta labai lėtai, nes reikia tikrinti informaciją užsienio aukcionuose internete. Nustatant kūrinio vertę, turime palyginti jį su to paties autoriaus ar panašaus laiko kito autoriaus kūriniais, – užsiminė M.K.Čiurlionio dailės muziejaus direktoriaus pavaduotoja vyriausioji fondų saugotoja Nijolė Adomavičienė. – Reikia iš naujo įvertinti ir pirktus eksponatus. Jų mūsų muziejus yra įsigijęs ir rubliais, ir auksinais, ir vokiečių reichsmarkėmis."

Nustatytas terminas – nerealus

Vyriausioji fondų saugotoja palankiai vertino kultūros ministro patvirtintą muziejuose saugomų kilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo tikrąja verte metodiką. Ja nustatyti konkretūs dalykai, į ką reikia atsižvelgti vertinant kūrinius. Tai yra į kūrinio autorių, amžių, atlikimo techniką, dydį, istoriškumą, retumą, būklę ir pan. Pasak muziejininkės, ši metodika, patvirtintos eksponatų vertinimo lentelės šiek tiek palengvina darbą. Tačiau pašnekovė užsiminė, kad laikotarpis, skirtas visiems eksponatams įvertinti, nerealus.

"Mūsų muziejus turi beveik pusę milijono kūrinių. Pastaruosius ketverius metus mes jau vertinomės eksponatus vadovaudamiesi anksčiau Kultūros ministerijos nustatytomis gairėmis – šių eksponatų pervertinti nereikės. Per metus įvertiname 6 tūkst. eksponatų. Dirbdami tomis pačiomis pajėgomis, visus eksponatus įvertinsime per 70 metų", – pastebėjo N.Adomavičienė.

Papildomai lėšų neskirs

Pasiteiravus, ar eksponatams vertinti muziejams bus skirta papildomų lėšų, Kultūros ministerijos Informacinės visuomenės plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Kaznauskaitė atsakė: "Eksponatų apskaita yra įprastinės muziejų veiklos, kuriai kasmet skiriami valstybės biudžeto asignavimai, dalis." Taigi, muziejai turės išsiversti su turimais resursais – pinigais ir žmogiškaisiais ištekliais.

"Muziejuje saugomi kūriniai yra valstybės turtas. Mes suprantame, kad valstybė nori žinoti, kiek turto ji turi, bet vertinimo problema – didžiulė. Ji iškilo visiems muziejams, bet ypač – didiesiems. Vertės nustatymas – didžiulių laiko sąnaudų reikalaujantis darbas. Juk kiekvieną eksponatą reikia ištraukti iš stalčiuko ar lentynos, pačiupinėti, apžiūrėti – vertinti urmu neišeina. Be to, rinkinių saugotojai negali užsiimti vien vertinimu – jie turi ir prižiūrėti eksponatus, juos aprašyti, kartkartėmis tikrinti jų būklę, rengti mokslinius straipsnius, parodas. Darbo krūvis – didžiulis", – tvirtino N.Adomavičienė.

Kita problema, su kuria vertinant eksponatus susiduria muziejai, – ekspertų stoka. "Rinkinių saugotojais, kurie dabar vertina eksponatus, dažniausiai dirba menotyrininkai. Bet menotyrininkas negali nustatyti kainos. Lietuvoje neturime profesionalių vertintojų-ekspertų, kurie įprasti turtingose Vakarų valstybėse su išplėtota meno rinka. Kainos nustatymas yra visai kas kita nei menotyrinis vertinimas. Neturint ekspertų, objektyviai nustatyti vertės neįmanoma. O rinkos vertė, kuria dažnai tenka kliautis, nėra pastovi", – pabrėžė vyriausioji fondų saugotoja. Rinkinių saugotojas paprastai pateikia preliminarią sumą, kuria siūloma įkainoti meno kūrinį. Galutinę vertę nustato muziejaus direktoriaus įsakymu sudaryta rinkinių komplektavimo komisija.

Sumos daro įspūdį

Kai kurių M.Žilinsko dailės kolekcijos meno kūrinių vertė jau nustatyta. Kūriniai įvertinti įspūdingomis sumomis. Vienas brangiausių šios kolekcijos kūrinių – XVII a. pradžioje garsiojo flamando Peterio Paulo Rubenso nutapytas "Nukryžiuotasis". Saugumo sumetimais muziejininkai neatskleidžia, kiek tiksliai įvertinti brangiausi kūriniai. Kai kurių sumos išties įspūdingos, siekia 0,5 mln. eurų.

Po M.Žilinsko kolekcijos brangiausiai įvertinti lietuvių genijaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūriniai. Kolekcija, kurią sudaro 223 tapybos kūriniai, apie 600 grafikos darbų, piešinių ir eskizų, įvertinta 38 mln. eurų. Vidutinė garsiausio lietuvių simbolisto kūrinio vertė – 100 tūkst. eurų. Kai kurios "Sonatos" įvertintos 260 tūkst. eurų.
Šiuo metu muziejuje vertinami eksponuojami ir skolinami, į parodas kitur iškeliaujantys kūriniai. "Neturime teisės kitiems muziejams skolinti kūrinių, kurių vertė nenustatyta. Nenustačius vertės, meno kūrinių nebūtų įmanoma apdrausti", – paaiškino N.Adomavičienė.

Įvertinta mažoji dalis

Kauno miesto muziejus turi beveik 100 tūkst. eksponatų, tik 5 proc. jų yra įvertinti tikrąja verte. Tai daugiausia naujai gauti ir ekspozicijose esantys eksponatai. "Bendros visiems muziejams eksponatų vertinimo metodikos, kuria galėtume vadovautis, iki šiol nebuvo. Eksponatus vertinome remdamiesi mūsų pačių susikurta metodika. Šiais metais kultūros ministro pasirašytas įsakymas dėl muziejuose saugomų kilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo tikrąja verte metodikos, be abejo, palengvina eksponatų vertinimą", – sakė Kauno miesto muziejaus vyriausioji fondų saugotoja Lilijana Jocienė.

Tačiau ir ji pripažino, kad laiku atlikti šį darbą bus sudėtinga. "Muziejaus darbuotojams tenka nemenkas papildomas darbo krūvis. Norint objektyviai įvertinti eksponatą, reikia skirti daug laiko, todėl tinkamai įvertinti visus turimus eksponatus iki 2020 m. yra sudėtinga užduotis", – sakė L.Jocienė. Eksponatus šiame muziejuje vertina trijų žmonių darbo grupė, galutinį sprendimą priima šešių asmenų rinkinių komplektavimo komisija.

Ministerija problemos neįžvelgia

Kultūros ministerijos nustatyta tvarka visuose muziejuose eksponatų vertinimą tikrąja verte privalo atlikti rinkinių komplektavimo komisijos. Tokios komisijos pirmininku skiriamas muziejaus direktoriaus pavaduotojas – vyriausiasis fondų saugotojas. Komisijos nariais skiriami muziejaus darbuotojai – rinkinių saugotojai ar tyrinėtojai, dažniausiai turintys menotyrininko arba istoriko išsilavinimą. Tačiau ką daryti mažiems muziejams, kuriuose dažnai nėra specialistų net su tokiu išsilavinimu? "Rinkinių komplektavimo komisijos nariais gali būti kviečiami ir kitų muziejų arba institucijų specialistai", – problemos neįžvelgė Kultūros ministerijos atstovė. Klausimas, iš kokių kitų muziejų arba institucijų bus galima kviesti specialistus, nes jų darbo krūvis savose įstaigose didžiulis, lieka retorinis.

Ar patiems Kultūros ministerijos valdininkams užduotis muziejams visus eksponatus tinkamai perkainoti iki 2020 m. pabaigos atrodo reali? Į šį klausimą J.Kaznauskaitė atsakė formaliai: "Muziejuose saugomų kilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo tikrąja verte metodika buvo patvirtinta siekiant paspartinti eksponatų tikrosios vertės nustatymo procesą, kad muziejai spėtų įvertinti turimus eksponatus laikydamiesi teisės aktuose nustatytų terminų."