Keramikos alchemikų blizgesys ir skurdas

Keramikos muziejuje akį glosto įvairiomis spalvomis žaižaruojantys ir švytintys kūriniai iš tarptautinio Baltijos šalių keramikos simpoziumo "Mes – Redukcija".

Nenuspėjamas švytėjimas

Oksidacinis degimas – redukcija atveria bene puošniausią keramikos pusę – kūrinius galima išpuošti tarsi brangakmeniais, auksu ar platina, ir neįgudusi akis iš tolo tikrai neatskirtų, kas yra kas. Vis dėlto profesionalumo esmė – neperlenkti lazdos, nepasiduoti vien kerinčiam blizgesiui, bet sukurti švytėjimą, kai molis, šamotas ar net porcelianas savotiškai inkrustuojamas redukcijos būdu išgaunamu paviršiumi, o dažniausiai – gyliu ir paslaptimi.

"Redukuoti galima bet kokią keraminę masę, tačiau kiekvienu atveju gausime kiek kitokį meninį efektą, – patirtimi pasidalijo projekto "Mes – Redukcija" vadovė Živilė Bardzilauskaitė-Bergins, – todėl redukcinį degimą lydi įvairios emocijos: neišvengiama nusivylimo, kai kūrinys išeina ne toks, kokio tikėtasi, arba atvirkščiai – pavyksta ir net pranoksta lūkesčius."

Į Kauną, tarptautinį Baltijos šalių simpoziumą, 46 dalyviai atvyko jau atlikę namų darbus – su pasiruoštais keraminiais biskvitais: nors simpoziumas "Mes – Redukcija" ir vyksta toli gražu ne pirmus metus, šįmet iš Kultūros ministerijos projektas negavo nė lito, todėl reikėjo spaustis kaip tik įmanoma, taigi susirinkus pradėti kurti nuo pat pradžių buvo neregėta prabanga.

Kasmet tarptautiniame simpoziume buvo pristatomi skirtingi veiklos principai ar teminiai devizai, o nuo 2007 m. simpoziumas "Mes" paskirtas itin svarbiai tradicinės keramikos technologijai – redukciniam degimui – plėtoti.

Redukcijos lopšys – Lietuva?

"Per vieną parodą Vytauto Didžiojo karo muziejuje buvo pristatyti I tūkst. prieš m. e. – I tūkst. vid. laikotarpio indai, rasti Mielėnų (Rokiškio r.), Velikuškių (Zarasų r.) piliakalniuose, kurie, atrodo, yra išdegti redukciniu būdu", – pastebėjo keramikas, baltų istorijos ir kultūros tyrinėtojas Juris Berginis.

Iš visų pusių apžiūrėję radinius keramikai konstatavo: juose akivaizdi paviršiaus metalizacija. "Nors tai – tarsi iš fantastikos srities, nes tuo metu nebuvo žinoma ši technologija ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje! Todėl mintis, kad pirmieji redukcinio degimo pavyzdžiai – ne Kinijoje ar Artimuosiuose Rytuose, o Lietuvoje, yra visai reali, tik mes patys to nežinome, nes netyrinėjame", – pastebėjo keramikas.

Tuomet žymiuosius indus J.Berginis nufotografavo ir įdėjo į šiųmetį 7-osios Baltijos šalių šiuolaikinės keramikos parodos "Pavasaris 2013" katalogą, tačiau dabar unikaliųjų indų išvysti nepavyktų, nes jie nukeliavo į muziejaus fondus. O visai gali būti, kad tiedu indai yra brangesni už visus muziejuje esančius eksponatus.

Ties išgyvenimo riba

Kol didžiojoje krosnyje degė redukuojami menininkų kūriniai, simpoziumo nariai veltui laiko neleido – ėmėsi pasaulyje ypač populiarios, japoniškosios, raku degimo technikos. Keramikos muziejuje galima išvysti ir šiuos darbus. Vis dėlto ekspozicijų salėse akivaizdžiai karaliauja redukciniu degimu išpuošti, neretai nuo metalinių neatskiriami kūriniai, įspūdingi puošnumu, idėjomis, išsisakymu, eksperimentais.

"Šįmet mūsų simpoziume dalyvavo ir dvi grafikės – Giedrė Gučaitė ir Jolanta Galdikaitė – kurių darbus, nė kiek nenusileidžiančius profesionaliems keramikams, galima pamatyti parodoje", – pastebi kūrėja.

O kaip kitais metais? "Į simpoziumą jau pasiprašė ir keli tapytojai, – šyptelėjo ir tuoj pat nusiminė Ž.Bardzilauskaitė-Bergins. – Nežinome dėl muziejaus ateities, dažnai suabejojame ar, apskritai mes, menininkai, esame reikalingi, o, tarkim, parodos katalogui išleisti teturėjome tik 1,5 tūkst. litų, kuriuos skyrė Kauno miesto savivaldybė, kažkiek dar prisielgetavome, jei dar parems Kauno rajono savivaldybė, katalogas turėtų pasirodyti." Dar viena sąlyga – jei katalogo fotografas ir dizaineris J.Bergins dirbs vien iš idėjos.

Kas? Keramikos simpoziumo paroda "Mes – redukcija 2013".
Kur? Keramikos muziejuje.
Kada? Veikia iki lapkričio 5 d.