Kaune eksponuojami genijaus piešiniai, kuriuos sovietų kariai išmainė į degtinę

Istoriniame Kauno Perkūno name įsikūrusiame Gyvenimo ir tikėjimo institute atidaryta kiek netikėta paroda. Pristatomi originalūs žymiojo olandų dailininko Rembrandto van Rijno (1603–1669) piešinių antspaudai iš archyvinio aplanko, saugomo dailininko Vaidoto Žuko šeimos kolekcijoje.

Karo trofėjus

Vertingus kūrinius slepiantis aplankas į V.Žuko rankas pateko dar sovietmečiu – 1979 m. Į menininko dirbtuves užsukęs vienas Vilniaus kolekcininkas taip susižavėjo dailininko tapybos darbu "Jaunos merginos portretas", kad panoro jį įsigyti. Mainais svečias pasiūlė ne tik piniginį atlygį, bet ir Rembrandto piešinių rinkinį.

Meistriškai sukurti kūriniai V.Žukui paliko didelį įspūdį, tačiau nei jis, nei ankstesnis jų savininkas anuomet nesuvokė tikrosios aplanko vertės. "Manau, kad suprasdamas aplanke esančių darbų reikšmę kolekcininkas tikrai nebūtų lengva ranka man jų atidavęs, – svarstė dailininkas. – Pasiteiravau jo, kaip šie kūriniai atsidūrė Lietuvoje. Pasirodo, kalti sovietų kariai. Besibaigiant karui žymiojo Rembrandto kūrinių aplankas buvo pagrobtas iš Berlyno karališkojo universiteto bibliotekos ir vežtas į Rusiją kaip karo trofėjus. Tačiau mainais už maistą ir degtinę bibliografinė retenybė iš ešelono buvo išmesta Lietuvoje. Pokario metais ji pateko į mano tapytą portretą pirkusio kolekcininko rankas."

Nepaisant šio tiražo, darbų vertė išlieka aukšta – tai tikra bibliografinė retenybė, atskleidžianti senąjį piešimo meną.

Tai, kad pasakojimas nėra tik pramanai, įrodo ir Berlyno karališkojo universiteto bibliotekos antspaudai, kuriais paženklintas kiekvienas aplanko lakštas.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, o naujosioms technologijoms įsigalėjus beveik visose gyvenimo srityse, tapo kur kas lengviau ieškoti informacijos apie mįslinguosius Rembrandto kūrinių antspaudus.

Išsiaiškinta, kad aplankų, pavadinimu "Rembrandtas van Rijnas. Piešiniai" Hagoje 1903-iaisiais buvo atspausdintas 150 vienetų – kiekvieną jų sudarė po 50 lakštų. Visi šie aplankai buvo sunumeruoti: Lietuvoje atsidūrė septintasis egzempliorius. Pasak dailininko, nepaisant šio tiražo, darbų vertė išlieka aukšta – tai tikra bibliografinė retenybė, atskleidžianti senąjį piešimo meną.

Šiuo metu JAV saugomi dar šeši tokie Rembrandto piešinių aplankai: Niujorko Metropoliteno ir Bruklino muziejuose, Kolumbijos, Harvardo, Djuko ir Ajovos universitetuose. "Neaišku, kiek šių aplankų iš viso yra išlikę, – situaciją paaiškino V.Žukas. – Dalis jų, be abejonės, yra sunykę. Kiti gali būti išsaugoti, tačiau nedokumentuoti. Galbūt koks nors meno mylėtojas nusipirko darbus antikvariate, tačiau jo atžaloms šis palikimas pasirodė nevertingas, todėl buvo išmestas ar sunaikintas. O kur dar visa griaunantys du pasauliniai karai Europoje...", – svarstė jis.

Laukia Vokietija

Eksponuojamuose Rembrandto piešiniuose sutinkami mėgstami žymiojo kūrėjo siužetai: biblinės scenos iš Senojo ir Naujojo Testamento, taip pat peizažai, dailininko namų Amsterdame interjerai, moters aktas, buitinės scenos su vaikais, elgetomis, kasdieniame gyvenime regėtais vaizdiniais ir situacijomis.

Kai kuriais šio aplanko piešiniais dailininkas pasinaudojo ir kurdamas dideles tapybos kompozicijas: pamokslininko Carnelio Claeszo portretą, kabantį Berlyno muziejuje, Šv.Šeimą ir angelą, eksponuojamą Sankt Peterburgo Ermitaže, "Piemenų pagarbinimą", saugomą Miuncheno Pinakotekoje.

Dar 1985 m. V.Žukas aplanke esantiems Rembrandto piešiniams parašė biblinius bei kompozicinius komentarus. Kartu su įrėmintais lakštais ši piešinių analizė taip pat eksponuojama parodos salėse. "Nors Rembrandtas daug dėmesio skyrė bibliniams siužetams ir šventųjų vaizdavimui, jo darbuose nėra jokio idealizavimo –  kūrinių veikėjai pavaizduoti žemiškai, natūraliai. Žvelgiant į jo laisvų potėpių kupinus kūrinius galima pagalvoti, kad tai – XX a. tapyba. Šis kūrėjas, be abejonės, pranoko savo laikmetį", – pastebėjo V.Žukas.

Įdomu ir tai, kad tapydamas šventuosius, Rembrandtas pasiremdavo kasdieniame gyvenime sutiktų žmonių atvaizdais. "Bankrutavęs, antrojoje gyvenimo pusėje, dailininkas išsikėlė į žydų kvartalą. Jo gyvenamoji aplinka buvo pilna biblinių veikėjų, tereikėjo išeiti į gatvę, pasikviesti jam patikusį žmogų ir jį nutapyti, – pasakojo V.Žukas. – Berengiant šią parodą jėzuitai atnešė seną Rembranto tapybos kūrinio reprodukciją, kurioje pavaizduotas šv.Paulius. Matyti, kad menininkas nutapė tikrą XVII a. Amsterdamo gyventoją, pritaikė jam šventojo atributus ir pavadino šv.Pauliumi".

Žymiojo olandų kūrėjo piešinių paroda jau eksponuota Alantos dvare ir A.Mončio muziejuje Palangoje. Kolekcijos saugotojo V.Žuko planuose – ir Vilnius. Vis dėlto, dailininko nuomone, nevertėtų pamiršti ir istorinės tiesos.

"Pasitarę su šeima tikriausiai surengsime parodą Berlyne – galbūt Lietuvos ambasadoje ar Karališkojo universiteto bibliotekoje, o paskui bandysime grąžinti aplanką teisėtiems šeimininkams", – planus atskleidė pašnekovas.

Pirmiausia esą reikėtų išsiaiškinti, ar bibliotekos dokumentuose yra užfiksuotas šis 1945 m. vagystės atvejis. "Norėtųsi šį perdavimą atlikti oficialiai, pakviesti prisijungti ir Užsienio reikalų, Kultūros ministerijas, tinkamai pranešti vokiečiams, kad yra įvykęs toks laimingai pasibaigęs precedentas. Manau, kad teisybė galiausiai nugalės ir šie eksponatai grįš į teisėtą vietą", – neabejoja V.Žukas.

Kas: Paroda "Rembrandtas van Rijnas. Piešiniai."

Kur: Perkūno name (Aleksoto g. 6).

Kada: Iki sausio 25 d.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių