- Kauno tautinės kultūros centro inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Kauną tradiciškai sveikino Trys karaliai -
Kauną tradiciškai sveikino Trys karaliai -
Kauną tradiciškai sveikino Trys karaliai -
Kauną tradiciškai sveikino Trys karaliai -
Kauną tradiciškai sveikino Trys karaliai -
Kauną tradiciškai sveikino Trys karaliai -
Kauną tradiciškai sveikino Trys karaliai -
Kauną tradiciškai sveikino Trys karaliai -
Kauną tradiciškai sveikino Trys karaliai -
Kauną tradiciškai sveikino Trys karaliai -
Kauną tradiciškai sveikino Trys karaliai -
Kauną tradiciškai sveikino Trys karaliai -
Kauną tradiciškai sveikino Trys karaliai -
Kauną tradiciškai sveikino Trys karaliai -
Kauną tradiciškai sveikino Trys karaliai
-
Kauną tradiciškai sveikino Trys karaliai -
Kauną tradiciškai sveikino Trys karaliai -
Kauną tradiciškai sveikino Trys karaliai -
Kauną tradiciškai sveikino Trys karaliai -
Kauną tradiciškai sveikino Trys karaliai
2019 metų sausio 6 dieną, sekmadienį, į Kauną tradiciškai atkeliavo Trys karaliai. Kauno tautinės kultūros centras kvietė miesto bendruomenę iškilmingai pasitikti Rytų išminčius ir kartu su palyda keliauti nuo Steigiamojo seimo aikštės Vilniaus gatve į Rotušės aikštę, kur vyko koncertas „Trys karaliai atkeliavo – visas svietas uždainavo“.
Kasparas, Merkelis ir Baltazaras, nešini smilkalais, mira, auksu, laimino miestiečius ir priminė, kad jau baigėsi kalėdojimo laikas, metas vėl kibti į darbus. Rotušės aikštėje šventės vedėjai, Šeimininkas su Šeimininke, kvietė miestiečius dar pasilinksminti, jiems talkino folkloro ansambliai: „Piliarožė“, „Alda“, „Sodyba“, „Jotija“. Koncertuos folkloro ansambliai: „Kupolė“, „Žaisa“, „Ratilėlis“, išskirtinę programą rodė šokio su ugnimi studija ,,Ugnies valdovai“.
Nuo seno žemdirbių tautose sausio 6-tą dieną baigdavosi Saulėgrįžos šventė, žmonės karnavalinių linksmybių pagalba pradėdavo žadinti šalčio sukaustytą žemę. Pažymint Tris karalius, Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų katalikiškų kraštų, vaikščiojo ir tebevaikšto persirengėliai.
Svarbiausius svitos dalyvius, „karalius iš Rytų“ – Kasparą, Merkelį ir Baltazarą, dažniausiai lydėdavo palydovai, persirengę žvaigžde, angelu, giltine, velniu. Tai senovinė misterijų, vaikštynių tradicija, susišaukianti su būsimomis Užgavėnėmis. Šią dieną likęs paprotys švento židinio anglimi ar bažnyčioje šventinta kreida virš durų, langų angų, ant daiktų užrašyti „karalių“ vardų raides su kryželiais, tikint, kad ženklai apsaugos nuo įvairių negandų ir piktųjų dvasių.
Iki šiol gyvuoja senas paprotys tarpukalėdžiu vilkti kaladę-blukį, kurti laužus, sudeginti senus kelmus, kad sėkmingai įsisuktų naujas metų ratas, o linksmas šurmulys ir ugnis padės Šviesai nugalėti Tamsą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
LSU Studentų krepšinio turny...
-
Naujojo kino teatro „Pasaka...
-
G. Nausėda susitiko su Lenkij...
-
Medžiai, užstojantys daugiab...
-
Knygos „Jonas Valančiūnas....
-
„We're Back“ turnyras: ...
-
„We're Back“ turnyras: ...
-
„Fluxus“ festivalį vainik...
-
„We're Back“ turnyras: ...
-
„We're Back“ turnyras: ...
-
R. Lažaunykas pralaužia ledus: lėlių spektaklyje laukiami ir paaugliai1Kauno valstybinis lėlių teatras naująjį sezoną pasitinka netikėta premjera. Režisieriaus Roko Lažaunyko kuriamas spektaklis – kitoks nei dauguma kitų šio teatro repertuarinių kūrinių: jaunas menininkas ėmėsi paaugliams artimos temos....
-
Aktorius D. Pabarčius – apie kelią į lietuvišką teatrą, kuris prasidėjo EstijojePrieš porą metų prie Nacionalinio Kauno dramos teatro trupės prisijungęs aktorius Dovydas Pabarčius turi sukaupęs nemažą Estijos teatro ir gyvenimo būdo patirtį – Tartu universitete mokėsi estų kalbos, o vėliau Estijos muzikos ir teat...
-
„Mano puikioji ledi“: naujausia versija2Šiemet mūsų gyvenimą keitusi nuostata "viskas kitaip" palietė ir kultūrinį pasaulį. Kasmetinės premjeros Kauno valstybiniame muzikiniame teatre taip pat teko kantriai palaukti, susitikimą su ja perkeliant iš pavasario į ruden...
-
Menininkai apie anapilin iškeliavusį M. Tenisoną: jis buvo neeilinis žmogus1Pantomimos pradininko, avangardisto, 7-ojo dešimtmečio legendos Modrio Tenisono kūrybinė biografija Lietuvoje bene labiausiai susijusi su Kaunu ir Kauno dramos teatru. Čia prabėgo itin reikšmingas kūrybos laikmetis (1967–1970). Deja, ...
-
„Pastoralė“ – legendinis choras, įveikęs visus laiko išbandymus5„Priešintis sovietinei realybei mums padėjo Dievas ir muzika“, – sako muzikos mokytoja, chorvedė Nijolė Jautakienė. Jos įkurtas merginų choras „Pastoralė“ mini 40-metį. Šia ir muzikės 85-mečio proga Kauno v...
-
Jubiliejinis festivalis AURA 30: nenutrūkstanti tradicija šoktiPasauliui išgyvenant pandemijos krizę, Tarptautinio šokio festivalio AURA įkūrėja choreografė Birutė Letukaitė juokauja: simboliškai sugrįžta į sudėtingas renginio organizavimo sąlygas, visai kaip tada, 1989-aisiais, kai su rib...
-
„Videogramų dienos“ kviečia pažvelgti į vaizdus kaip istorijos kūrėjus (tiesiogiai)Videogramos. Tarptautinis Kauno kino festivalis du paskutinius rugsėjo šeštadienius kviečia susitikti su kino kūrėjais ir tyrėjais pokalbių programoje „Videogramų dienos“, kurios vyks Kauno menininkų namuose, ir bus transliuoj...
-
Kauno rajono biblioteka minės Europos paveldo dienas ir Tautodailės metusKetvirtadienio popietę Garliavoje, Kauno rajono viešojoje bibliotekoje, vyks Amatų diena – Europos paveldo dienoms bei Lietuvoje paskelbtiems Tautodailės metams skirtas renginys „Kultūros paveldas ir edukacija“. ...
-
„Videogramų dienos“ kvies pažvelgti į vaizdus kaip aktyvius diskusijos kūrėjus3Videogramos. Tarptautinis Kauno kino festivalis du paskutinius rugsėjo šeštadienius kviečia susitikti su kino kūrėjais ir tyrėjais pokalbių programoje „Videogramų dienos“, kurios vyks Kauno menininkų namuose, ir bus transliuoj...
-
Kviečia švęsti 145-ąjį M. K. Čiurlionio gimtadienį2Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus rugsėjo 26 d., šeštadienį, kviečia drauge švęsti 145-ąjį M. K. Čiurlionio gimtadienį. ...
