Kai užsiminiau P. Griušiui, kad norėsiu pakalbėti su juo apie jo naująją parodą, jis man padavė knygą, liepė nusifotografuoti puslapius ir parašyti, kad tai yra jo parodos aprašymas. Taigi, cituoju rašytojo Byung-Chul Hano knygą „Nuovargio visuomenė“: „Daiktų gausa ir masiškumas išstumia tuštumą. Daiktai užgožia dangų ir žemę. Šis prekių pasaulis netinkamas gyventi (ist zum Wohnen nicht geeignet). Jis prarado bet kokį ryšį su dieviškumu, šventumu, paslaptimi, begalybe, aukštybe, didingumu. O ir mes praradome gebėjimą stebėtis. Gyvename perregimuose prekybos centruose, kuriuose esame stebimi ir kontroliuojami kaip skaidrūs klientai.“
Parodoje „Ženklas. Semantinis skaidrumas“, veikusioje VDA Kauno fakulteto galerijoje „Muitinė“, darbai pristyti dviem skyriais – semantiniu ir skaidriuoju. Paprašiau autoriaus, kad tarsi penkerių metų vaikui paaiškintų, ką reiškia semantinis skaidrumas. „Semantinis skaidrumas man veikia kaip ženklas – kaip langas, pro kurį žiūrime į pasaulį, – sakė taytojas. – Įsivaizduokime langą su rėmu, padalijančiu jį į keturias dalis. Pro jį mes žvelgiame į realybę, tačiau paties rėmo beveik nepastebime. Dėmesys nukreiptas ne į ženklą, o į tai, kas už jo. Kai susitelki į konkretų objektą tikrovėje, rėmas, kuris iš pradžių leido matyti, tiesiog išnyksta iš sąmonės lauko. Pasikeičia fokusas – įvyksta perregėjimas. Ženklo nebematai, tačiau būtent jis tave įvedė į pasaulį. Mano atveju šiuo ženklu tampa stebėjimo kamera.“
Mano manymu, pasaulyje egzistuoja kelių rūšių tapytojai – tapytojai jautėjai, tapytojai mąstytojai ir tapytojai stebėtojai. Tapytojai jautėjai susikaupusią energiją perkelia ant drobių ir jomis išreiškia savo vidinį pasaulį. Tapytojai mąstytojai apmąsto detales, kuria istorinį naratyvą ir jį pertapo. Tapytojai stebėtojai stebi tikrąjį pasaulį – jo neperkuria, jį fiksuoja, kartais montuoja situacijas. Pastarąjį apibūdinimą priskirčiau būtent P. Griušiui. Jis – stebėtojas, dviračiu važinėjantis po Kauną ir mintyse bei telefone fiksuojantis ironiškus, juokingus, kartais nerimo kupinus gyvenimo aspektus, kurie skubančiam žmogui gali būti nepasiekiami nei mintimis, nei akimis.
Lietuvių kalboje šis žodis neturi tiesioginio vertimo, tačiau anglų kalboje atradau P. Griušio kūrybai artimą terminą – serendipity, reiškiantį „laimingas, netikėtas atsitiktinumas“. Trumpai tariant, tai įžvalgumas, gebėjimas atskleisti kažką naujo, nepastebėto, įdomaus. Prieš mūsų interviu su P. Griušiu, turėjau vieną klausimą, kurį sau jau buvau atsakiusi, – man tereikėjo patvirtinimo. Kas pasako, ką ir kaip tapyti? „Atsimenu, dar pirmame ar antrame kurse vis galvodavau: kodėl kartais 100 kartų praeini pro tą pačią vietą, matai, pavyzdžiui, vinį, įkaltą į sieną, ir akis už jo neužkliūna. Paskui vieną kartą – blinkt! – pamatai ir galvoji: beveik menas. Po daugelio metų perskaičiau Italo Calvino knygą „Ponas Palomaras“, kurioje jis rašo, kad norint pastebėti nepastebėtą, reikia šiek tiek atitrūkti nuo pasaulio. Kai eini mokėti mokesčių ar, tarkime, į policijos nuovadą tvarkyti reikalų, tokios būsenos nepatiri. Turi būti truputį ne šios žemės paukštis. Objektas, daiktas ar reiškinys pasirodo tik tada, kai pats to nori, o kad jis būtų pamatytas, reikia būtent tokio žmogaus, kuris tiesiog eitų pro šalį.“
Priėjau išvadą, kad paveiksluose vaizduojami motyvai nėra fantazijos, sapnuose regėtos detalės ar iš kažkur perimti vaizdai. P. Griušys vaizduoja tai, ką pamato būdamas išjungto dėmesio, bet atviro suvokimo būsenos.
P. Griušys tądien man įrodė, kad tapyba gali manipuliuoti erdve, laiku ir suvokimu, suteikdama žiūrovui intensyvią, vizualia forma išreikštą emocinę patirtį.
Skaidrumas šioje parodoje vaidina svarbų vaidmenį. Drobėse vaizduojami stikliniai miestai tampa ne tik urbanistiniais motyvais, bet ir savotiškais veidrodžiais praeiviui. Jie atskleidžia vadinamąją sonder būseną – staigų suvokimą, kad kiekvienas aplinkinis žmogus gyvena tokį pat sudėtingą, turtingą ir visavertį gyvenimą kaip ir tu pats, nors anksčiau atrodė tik kaip anoniminė aplinkos dalis.
Vienas iš tokių kūrinių – „Bankininkė“ – skatina susimąstyti apie tai, kad biuro inventorius, šeimininkui išėjus, tarsi ima gyventi savarankišką gyvenimą. Autorius tiesiogiai neatskleidžia, jog paveiksle vaizduojama sėdinti moteris iš tiesų yra kėdė – pati nebūčiau to iš karto supratusi. Vis dėlto čia veikia anksčiau minėti principai: iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad matome prie kompiuterio sėdinčią moterį. Kompiuteris primena profiliu pasuktą veidą, matoma tarsi plaukų kasa, o susikūprinęs siluetas – dažna ilgai prie darbo stalo sėdinčio žmogaus laikysena – sustiprina šią iliuziją. Tik geriau įsižiūrėjus galvoje šmėkšteli mintis: „Gal tai – ne moteris, o kėdė?“ Būtent tuo P. Griušio darbai ir žavūs: iš pirmo žvilgsnio jie atrodo formalūs, tikslūs, vaizduojantys konkrečius objektus, tačiau juose visuomet slypi „griušiškos“ paslėptys ir netikėtos prasmės.
P. Griušys – tikras vaizdų montavimo profesionalas. Jo paveikslai leidžia žiūrovui emociškai panirti į kūrinį ir patirti jausmą, tarsi pats būtų atsidūręs jame.
Prieš pokalbį su tapytoju stabtelėjau prie paveikslo Kaunas Zoo. Mirtis. Tai buvo jau antrasis mano susitikimas su šiuo kūriniu, tačiau pirmą kartą leidau sau į jį pažvelgti ilgiau ir atidžiau. Akimis skenuodama vaizdą – nuo viršaus į apačią, iš kairės į dešinę – ėmiau jausti nepaaiškinamą nerimą, tarsi būčiau įkalinta narve ir desperatiškai ieškočiau būdo pasiekti viršų ir perlipti tvorą. Žvilgsniu ieškojau išėjimo – lyg gyvatėlė labirinte, priversta rasti savo kelią, tačiau jo taip ir neradau. Tuomet supratau, kad paveikslai gali veikti panašiai kaip siaubo filmai – pagreitinti širdies plakimą, sukelti klaustrofobijos jausmą ar įtraukti žiūrovą į psichologinį žaidimą, net ir suvokiant, kad realios fizinės grėsmės nėra. P. Griušys tądien man įrodė, kad tapyba gali manipuliuoti erdve, laiku ir suvokimu, suteikdama žiūrovui intensyvią, vizualia forma išreikštą emocinę patirtį.
Net jei nespėjote aplankyti parodos, verta nepamiršti šio autoriaus ir jo kūrybos – tai vienas menininkų, kurių darbai intelektualiai šmaikštūs, kupini detalių, netikėtų teptuko brūkštelėjimų ir įžvalgų.
Naujausi komentarai