- Neringa Krikščiūnaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žinant tai, kaip šiuolaikinio meno kūrėja Kristina Inčiūraitė perteikia norimas mintis per meno kūrinius – naudodama fotografijas, videofilmus, instaliacijas, grafikos kūrinius – einant į jos naujausią parodą "Post" galerijoje, kilo mintis, kad tai bus ganėtinai minimalistinė paroda. Nuojauta neapgavo. Parodoje "Dykumėjimas" menininkė pristatė tris kūrinius. Nors kūrinių skaičius ir menkas, nemenka yra laiko atkarpa, apie kurią menininkė pasirinko kalbėti.
Prieangio metaforos
Vilniuje gyvenanti K.Inčiūraitė savo kūryboje žiūrovą skatina aktyviai įsitraukti į prasmių kūrimą. Jai svarbu istorija, tačiau ne kaip praeities fiksavimas, o kaip dabartinio gyvenimo suvokimo pagrindas – tai galime matyti ir šioje parodoje. Ne veltui, anot menotyrininkės Laimos Kreivytės, K.Inčiūraitė laikoma viena įdomiausių šiuolaikinių menininkių.
Lipant į ketvirtą pastato aukštą, kuriame ir yra įsikūrusi POST galerija, laiptai ūmai tampa statesni. Trečio ir ketvirto aukšto sankirtoje vis dar rymo Gedimino Mažino kūrinys "Ramentas kampui" – beveik prieš metus vykusios parodos "Mind The Object #2" vienas iš eksponatų. Manevruodami gudriais žodžiais, galėtume sakyti, kad šis kūrinys kiek paliečia ir K.Inčiūraitės parodą. Žmogus dūla kaip žemė ir nieko čia nepakeisi. Tačiau manevruoti nereikia. G.Mažino kūrinys čia tiesiog rymo, ir taškas.
K.Inčiūraitės parodą pirmiausia galima išgirsti. Garsios japonų švilpautojos Mariko Tagaki atliekamos Japonijoje populiarios amerikietiškos melodijos iš tiesų kiek šaižiai pereina ausimis. Šis švilpavimas papildo, o gal tiksliau būtų sakyti, tampa pagrindu menininkės eksperimentiniam filmui "Fragmentas kaip priežodis".
Emigracijos dilemos
Šiuo filmu menininkė nukelia mus į XX a. pradžią Japoniją. Kaip primena pati menininkė, 1924 m. Amerikos federaliniu įstatymu japonams buvo uždrausta emigruoti į JAV. Svarbu paminėti ir kitą faktą – tuo metu Amerika apribojo daugelio užsienio šalių gyventojų atvykimą, ne vien tik japonų. Sutapimas tai ar ne, tačiau būtent tie metai dėl ekonomikos klestėjimo dar yra įvardijami kaip Triukšmingieji dvidešimtieji metai.
Kodėl tai tampa svarbu? Visuose trijuose parodoje eksponuojamuose kūriniuose K.Inčiūraitė nagrinėja dykumėjimo temą. Tačiau ne iš ekologinės perspektyvos, kai dykumėjimas reiškia pažeistą dirvos augalinę dangą, dėl kurios didėja erozija ir dirva degraduoja, o iš politinės, socialinės ir tuo pačiu metu kultūrinės.
Šioje parodoje kyla vienas labai šiuo metu opus klausimas – ar imigrantai pamaitina, ar kaip tik pažeidžia žemės, kurioje įsikuria, dirvą?
Visur esu aš
Erozija nuolatos vyksta ir čia nieko nepakeisi. Kitame kūrinyje, įvardintame "Masačusetsas. Vašingtonas", menininkė nuklysta į savo mamos išgyventą patirtį, kai moteris keliavo po Ameriką ir fotografavosi ties kiekvienu svarbesniu ar įstabesniu pastatu. Kaip rašo pati parodos autorė, toks elgesys šiandien gali sukelti šypseną, tačiau atsitinka priešingai: fotografavimasis bet kur ir bet kada dar ir šiandien išlieka nesuprantama būtinybe.
Šiame kūrinyje svarbus ne tik K.Inčiūraitės perpieštos mamos kelionių nuotraukų akimirkos ir piešiniuose paliktas tik moters siluetas, bet ir tai, kad keičiantis laikui nesikeičia žmonių poelgiai. Poreikis įamžinti save, pabrėžti tai, kad aš buvau, aš mačiau ir aš patyriau, vis labiau auga. Ir šis poreikis dar labiau išauga su ta mintimi, kad kažkas buvo patirta kitoje šalyje ar žemyne.
Kiek buvimas visiškai svetimoje aplinkoje gali mus pakeisti – mūsų mąstymą, pasaulėžiūrą ir vėliau net elgesį – ir kiek mes galime pakeisti aplinką, kurioje atsiduriame. Sukeliame toje aplinkoje eroziją ar atvirkščiai – išmokstame tai atitolinti?
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Kazlauskas, L. Secco ir styginių kvartetas kviečia į koncertus „Pabėgimas iš vasaros“1
Rugpjūčio 23 dieną 19 val. Šv. Kotrynos bažnyčioje ir rugpjūčio 24 dieną 19 val. svetingumo komplekse „Monte Pacis“, Pažaislyje įvyks „Pabėgimas iš vasaros“ su subtiliu prancūzišku prieskoniu, kur pasiro...
-
Šią savaitę botanikos sode šurmuliuos festivalis „Vasara Kaune 2022“
Jau nuo rytojaus, ketvirtadienio, Kauno VDU Botanikos sode šurmuliuos festivalis „Vasara Kaune 2022“. Tris vakarus parke vyks renginiai, patiksiantys įvairaus amžiaus ir skonio žiūrovui – nuo akademinio meno gerbėjų iki šo...
-
Pianistė O. Gražinytė apie A. Pärto muziką, gimstančią iš tylos
„Pirmas įspūdis buvo toks, kad aš, būdamas gyva būtybe, stovėjau prieš savo kūną ir jaučiausi miręs – kaip laiko vingyje, tarsi tuo pat metu būčiau ateityje ir dabartyje. Staiga atsidūriau šioje būsenoje ir mano gy...
-
Magiška tango naktis po žvaigždėtu rugpjūčio dangumi
Rugpjūčio 19 d. 21 val. unikalioje T. Ivanausko Obelynės sodyboje, Kauno rajone, dviejų pasaulinio garso Argentinos virtuozų – bandoneonininko Ariel Ramirez ir pirmą kartą Lietuvos scenoje tango šokio meistro Dabel Zanabria naujas tango muz...
-
B. Gibé kūrinys „Geismo anatomija“: kiekvienas šaukštelis turi savo tiesą
Egzistencializmo filosofijos įkvėptam prancūzų akrobatui Borisui Gibé seniai aišku: jo tikslas ir yra menu budinti žmonių sielas, sukelti nekasdienes emocijas. Į Kauną menininkas atvežė net kelis kūrinius. Vienas jų – „Gei...
-
Lietuvos švietimo istorijos muziejus kviečia į nemokamą filmo „Knygynas“ peržiūrą
Lietuvos švietimo istorijos muziejaus istorija prasidėjo prieš 100 metų. Ilgamečio muziejaus direktoriaus, jo įkūrėjo Vinco Ruzgo įkvepianti iniciatyva ir indėlis nušvietė ir tolesnę sėkmingą muziejaus veiklą. Šiandien...
-
Pokalbiai apie du miestus: ar gatvės menas nepraranda savo pirmykštės prasmės?5
Pastaruoju metu vis daugėjant užsakomųjų sienos tapybos darbų, gatvės menas ar grafitis kaip saviraiškos, dažnai pilietinės ar socialinės pozicijos išsakymo priemonė praranda savo prasmę. Kokį etapą gatvės menas išgyvena daba...
-
Klezmerio tradicija: nuo XVII a. klajoklių iki svingo2
„Labai nenoriu, kad prie straipsnio būtų tik mano vienintelio nuotrauka. Juk čia svarbiausia yra žmonės“, – sako Lietuvos džiazo padangėje gerai žinomas muzikantas, perkusininkas, klezmerių muzikos entuziastas, docentas Arkadijus Got...
-
Menininkė iš krepšinio lankų darys šviestuvus, gautus pinigus skirs ukrainiečių vaikams
Lietuvai minint krepšinio šimtmetį Vokietijoje gyvenanti interjero dizainerė Inga Schommer-Zubaitė ėmėsi projekto „Turi seną lanką? Paremk Taiką!“. ...
-
Kūrėjas iš Kongo: žmonės įsivaizduoja, kad Afrikoje nėra modernumo7
Neseniai suvokiau, koks nuobodus ir beveik vien tik vakarietiškas mano klausomos muzikos repertuaras. Įkvėpta draugų ir Ugandos festivalio „Nyege Nyege“ atlikėjų, pradėjau lipti iš savo patogaus muzikos burbulo ir ieškoti...