- Dr. Ingrida Jakubavičienė, Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kaune istorikė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Ką apie senojo Kauno ponias pasakoja bateliai ir suknelės?
-
Aksesuarai: J.Michelevičiūtės-Veličkienės rankinukas. XX a. 4-asis dešimtmetis
-
Ką apie senojo Kauno ponias pasakoja bateliai ir suknelės?
-
Ką apie senojo Kauno ponias pasakoja bateliai ir suknelės?
-
Ką apie senojo Kauno ponias pasakoja bateliai ir suknelės?
-
Aksesuarai: J.Michelevičiūtės-Veličkienės bateliai. XX a. 4-asis dešimtmetis
-
Ką apie senojo Kauno ponias pasakoja bateliai ir suknelės?
-
Ką apie senojo Kauno ponias pasakoja bateliai ir suknelės?
Paroda "Patikėta atmintis: žmonės, daiktai ir jų istorijos" kviečia prisiminti, kaip rengėsi ir puošėsi laikinosios sostinės ponios, ir išgirsti, ką apie jų aprangos detales pasakoja jų palikuonys.
Asmenybės spalvos
Psichologai sako, kad, atvėrę spintos duris, atveriame langą į žmogaus vidinį pasaulį. Drabužiai ir kiti dėvimi aksesuarai yra vizualūs kodai, pasakojantys ne tik apie mūsų gyvenseną, bet ir apie mūsų troškimus ar baimes. Ką apie tarpukario Lietuvos moteris byloja išlikę jų gyvenimo stiliaus detalės? Ar lietuvaitės buvo drąsios, mėgo eksperimentuoti, ar domėjosi mados naujovėmis? O galbūt laikėsi tradicijų, puošėsi konservatyviai?
Pasiturinčių šeimų prenumeruoti užsienio madų žurnalai – "Paris Mode", "Modenschau", "Revue des Modes" – naujausių mados tendencijų apžvalga lietuviškuose leidiniuose, gausi prekių ir paslaugų reklama, viliojanti susikurti tam tikrą gyvenimo stilių, netgi diskusijos ir simboliniai mados teismai kalba apie lietuvių moterų domėjimąsi mada ir norą neatsilikti nuo modernaus Vakarų pasaulio.
Iš puikių audinių pasiūti drabužiai keitė šeimininkes ir buvo persiuvami po keletą kartų.
Išlikę tarpukario drabužiai byloja apie elegancijos ir stiliaus ieškojusias Lietuvos moteris, kurių spintoje vyravo vienspalvės ar neryškiais raštais bei langeliais margintos medžiagos drabužiai, prie jų derantys aksesuarai. Aprangoje dominavo juodos ir baltos, mėlynos ir baltos spalvų deriniai.
Vasarinės suknelės siūtos iš medvilnės, kretono, dirbtinio šilko. Prie suknelių buvo madinga dėvėti žabo arba baltą apykaklę, o liemenį sujuosti siauru dirželiu. Suknelės spalva paprastai nulemdavo ir skrybėlaitės bei pirštinaičių pasirinkimą. Elegantiškos vasarinės pirštinaitės dažniausiai megztos iš plonų, lininių arba medvilninių siūlų.
Elegantiški aksesuarai
Kiti svarbūs aprangos akcentai – bateliai ir rankinukas. Tarpukariu sakyta, kad gražiausi bateliai juodi, o patys geriausi – čekoslovakiški. O kad bateliai neišsipurvintų einant Kauno gatvėmis, buvo įsispiriama į specialius kaliošus, kurie, beje, buvo labai populiarūs ir tarp vyrų. Vienus iš tokių Čekoslovakijoje pagamintų kaliošų, į kuriuos banko tarnautoja Felicija Šomkaitė galėjo įsispirti su bateliais ir į pobūvį net per lietų ateiti nesušlapusi kojų, muziejui padovanojo Algirdas Markūnas.
Stilius: istorikės M.Urbšienės siuvinėta rankinė
Parodoje ir keletas muziejui padovanotų rankinukų. Vienas iš jų – margaspalvis rankinukas, kuris priklausė Kauno politinio elito rate puikiai žinomos užsienio reikalų ministro žmonos, istorikės Marijos Urbšienės rankomis siuvinėtas aksesuaras. Jį muziejui dovanojo profesorius Vytautas Landsbergis.
Ne mažiau įdomi yra ir nedidelė delninukė-piniginė, pagaminta iš sidabro Klaipėdoje Samuelio Edelšteino sidabro dirbinių fabrike, priklausiusi tekstilininkei Genovaitei Vaškelienei. Ją muziejui dovanojo Birutė Garbaravičienė.
Sidabras: delninukė-piniginė, priklausiusi tekstilininkei G.Vaškelienei.
Galime pastebėti, kad rankinių spalvos ir formos buvo labai įvairios. Madingas rankinukas buvo išskirtinis aksesuaras, kurio troško kiekviena moteris, nes jis turėjo ypatingą reikšmę. Juk jame telpa kone pusė moters gyvenimo – kvepalai, lūpų dažai, veidrodėlis ir šukos, o kur dar nosinė, tabletės nuo galvos skausmo, vizitinės kortelės ir miniatiūrinė užrašų knygelė bei kitos smulkmenėlės.
Nuotaikingai skamba kaunietės Vilūnės Bučinskienės pasakojimas apie mamos rankinuką: "Tarpukariu pagamintas dailus, mažas, juodas zomšo rankinukas trumpomis rankenėlėmis, gražia metaline sagtele ir keliomis blizgančiomis akelėmis. Po ilgų ieškojimų jį jaunystėje įsigijo mano mama, Janina Michelevičiūtė, nes reikėjo kompanijos jos juodiems bateliams. Iš spintos šeimininkė jį ištraukdavo tik ypatingomis progomis – į teatrą, koncertus, įvairius jubiliejus ir kitus svarbius susitikimus. Buvo naudojamas daug metų."
Universalioji mova
Be puikiai mums atpažįstamų drabužių – suknelių, palaidinių ir skrybėlaičių – parodoje galima pamatyti ir tokių aprangos elementų, kurie šiandien nebedėvimi. Pavyzdžiui – puošnios kailinės movos, kurios šaltuoju metų laiku moterų rankas apsaugodavo nuo šalčio.
Akcentas: namų šeimininkės Marijos Jurašaitienės mova. XX a. 1–2-asis dešimtmečiai.
Movos atstodavo ir nedidelę rankinę – vidinėje pusėje įsiūta kišenėlė talpindavo pinigus, kvepalus ar nosinę.
Kaunietis Ramūnas Janulaitis muziejui dovanojęs senelių VDU teisės istoriko profesoriaus Augustino Janulaičio ir dailininkės Alenos Janulaitienės daiktų pasakojo: "Mano močiutė A.Janulaitienė buvo stilinga ir graži moteris. Buvo aukšta, 172 cm ūgio. Vieno Naujametinio karnavalo metu, gal Karininkų ramovėje, buvo išrinkta stilingiausia dama. Viena iš šių movų, pilkos spalvos, buvo jos, o kita tamsi, rusva, buvo jos mamos – Marijos Jurašaitienės. Movos buvo madingos ne tik tarpukariu, bet ir dar iki Pirmojo pasaulinio karo. Movos būdavo dėvimos vietoje žieminių pirštinių, be to, jose buvo įsiūta slapta kišenaitė... Bet vėliau, jau sovietmečiu, kiek pamenu, mamuliukas turėjo megztas žiemines pirštines, movų nebenaudojo, nebe tas laikmetis jau buvo."
Nors parodoje matome nemažai moteriškų drabužių ir aksesuarų, vis dėlto tarpukario laikotarpio drabužių išliko nedaug. Iš puikių audinių pasiūti drabužiai keitė šeimininkes ir buvo persiuvami po keletą kartų. Dalis vertingos tarpukario tekstilės sunyko ir dėl netinkamos priežiūros namuose.
Eksponuojamų daiktų istorijos atskleidė, kad dauguma išlikusių ir mus pasiekusių autentiškų drabužių (krikštynų drabužiai, vestuvinės suknelės, išeiginės suknelės ar bateliai) buvo išsaugoti dėl jų simbolinės reikšmės. Gal pravėrę seną močiutės spintą nežinote, ką daryti su seniai iš mados išėjusiais drabužiais ar aksesuarais. Neskubėkite jais atsikratyti, bet pirmiau pasikonsultuokite su muziejininkais.
Vasaros puošmena
Apie mamos suknelę pasakoja kaunietė Vilūnė Bučinskienė: "Šią margą plono žoržeto vasarinę suknutę tarpukariu mano mamai J.Michelevičiūtei, vos baigusiai gimnaziją, pasiuvo jos teta, kad ji turėtų kuo vasarą pasipuošti. Medžiaga jau seniai nupirkta gulėjo. Janina suknele labai džiaugėsi, sakydama, kad margas audinys prie visko tinka. Ją rengdavosi ant neperšviečiamo medvilninio apatinuko, taip buvo įprasta, ir susijuosdavo siauru juodu dirželiu. Suknelė iš pradžių buvo su trumpomis rankovėlėmis, tačiau kartą atsitiko nesėkmė – Janina netyčia vieną rankovę įplėšė. Kadangi plonučio audinio susiūti nepavyko, rankoves teko nuardyti, o suknelė ir toliau buvo dėvima."
Drabužiai: vaikų gydytojos Elenos Miknevičienės palaidinė iš gipiūro ir žoržetinė dantų gydytojos Janinos Michelevičiūtės-Veličkienės suknelė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Kuprevičius: esu vietinės reikšmės kompozitorius ir tai man patinka2
Kompozitorius Giedrius Kuprevičius šiemet mini 80 metų jubiliejinę sukaktį. Sveiko humoro jausmo nestokojančio iškilaus kūrėjo jubiliejų Kauno valstybinė filharmonija paminės dviem reikšmingais koncertais. Su šarminguoju M...
-
Tarpininkai: A. Miežio ir I. Kazakevičiaus darbų paroda
Autoriai – tapytojas Andrius Miežis ir menotyrininkas Ignas Kazakevičius – kūriniais kalbasi apie kultūrą ir natūrą, realybę ir mistifikaciją, apie menininkus ir paveikslus, jų „tarpininkavimo“ būdus bendraujant su meno publi...
-
Atsisveikinama su operetės primadona D. Dirginčiūte-Tamuliene5
Antradienį Kauno valstybiniame muzikiniame teatre atsisveikinama su soliste, operetės primadona Danute Dirginčiūte-Tamuliene. Urna bus išnešama 14 val. Laidojama Petrašiūnų kapinėse. ...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 15–21 d.
Balandžio 17 d. Garliavos kultūros centras: 12 val. – projekto „Teatro SPA jaunimui ir vaikams“ Klaipėdos jaunimo teatro spektaklis vaikams „Knygų personažai atgyja“. Kauno rajono sporto centras: 19 val. – Lietuvos ...
-
Parodoje – muzikos ir tapybos sinergija
Garliavos kultūros centre atidaryta tapybos darbų paroda „M. K. Čiurlionio muzikos ir tapybos sinergija“. ...
-
Kaunas švenčia: žalgiriečiai ir trečią kartą sezone įveikė „Rytą“8
Kauno „Žalgirio“ komanda įsirašė dar vieną pergalę „Betsafe-LKL“ čempionate. Andrea Trinchieri auklėtiniai sausakimšoje „Žalgirio“ arenoje nugalėjo Vilniaus „Ryto“ krepšininkus...
-
Menininkė E. Šimkutė keliauja, kuria ir dalijasi5
Kelionių patirtys ir atradimai virsta įkvėpimu kurti ir dalytis, todėl menininkės Eglės Šimkutės studijos durys atviros kitiems menininkams, o Filosofo akmens krautuvėlės lentynos – jų darbams. ...
-
Pranešama, kur bus galima atsisveikinti su operetės primadona D. Dirginčiūte-Tamuliene1
Kovo 25 d., likus porai savaičių iki 82 gimtadienio, mirė Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė, operetės primadona Danutė Dirginčiūtė-Tamulienė. Teatras pranešė, kad su operetės primadona atsisveikti ir palydėti į paskutinę kelion...
-
Pažaislio muzikos festivalyje – lietuvių kūriniai, nauji kūriniai ir istorinės erdvės
Paskutinę pavasario dieną prasidėsiantis XXIX Pažaislio muzikos festivalis tris vasaros mėnesius dovanos 28 koncertus, iš kurių keturi didieji vyks labiausiai festivalio gerbėjų pamėgtoje erdvėje – Pažaislio vienuolyno didžiajame kieme...
-
Stiklo menininkas D. Razauskas apie studijų metus: Kaunui buvome įdomus reiškinys, aštrus prieskonis1
„Kai mes, Stepžukio studentai, iš Žaliakalnio nusileisdavome į Laisvės alėją, labai išsiskirdavome iš miestiečių. Praeiviai šnabždėdavosi mus pamatę. Kaunui buvome įdomus reiškinys, aštrus prieskonis&...