Kaune minima Fluxus judėjimo pradininko J. Mačiūno 95-ųjų gimimo metinių sukaktis. Šiai progai Kauno paveikslų galerija parengė specialią parodų ir gyvų renginių programą, kviečiančią iš naujo atrasti ne tik menininko kūrybą, bet ir jo pasaulėžiūrą.
Šventinis savaitgalis lapkričio 7-ąją prasidėjo edukacinėmis dirbtuvėmis, Audriaus Naujokaičio parodos „Niujorko atspindžiai“ atidarymu. Sekmadienį programa tęsiama tiesioginiu prisijungimu prie renginio Niujorke.
Gimtadienio renginius papildo jau spalį atidaryta ilgalaikė paroda „Patirti Jurgį Mačiūną“ ir legendinis, dar 1999 m. galerijoje įkurtas nuolatinis Fluxus kabinetas.
Jurgiui Mačiūnui 95
Jurgiui Mačiūnui 95
Jurgiui Mačiūnui 95
Jurgiui Mačiūnui 95
Jurgiui Mačiūnui 95
Jurgiui Mačiūnui 95
Jurgiui Mačiūnui 95
Jurgiui Mačiūnui 95
Jurgiui Mačiūnui 95
Jurgiui Mačiūnui 95
Jurgiui Mačiūnui 95
Jurgiui Mačiūnui 95
Jurgiui Mačiūnui 95
Jurgiui Mačiūnui 95
Jurgiui Mačiūnui 95
Jurgiui Mačiūnui 95
Jurgiui Mačiūnui 95
Jurgiui Mačiūnui 95
Jurgiui Mačiūnui 95
Jurgiui Mačiūnui 95
Jurgiui Mačiūnui 95
Jurgiui Mačiūnui 95
Jurgiui Mačiūnui 95
Jurgiui Mačiūnui 95
Jurgiui Mačiūnui 95
Jurgiui Mačiūnui 95
Jurgiui Mačiūnui 95
Jurgiui Mačiūnui 95
Jurgiui Mačiūnui 95
Jurgiui Mačiūnui 95
Jurgiui Mačiūnui 95
Jurgiui Mačiūnui 95
Jurgiui Mačiūnui 95
Jurgiui Mačiūnui 95
Jurgiui Mačiūnui 95
Jurgiui Mačiūnui 95
Jurgiui Mačiūnui 95
Jurgiui Mačiūnui 95
Jurgiui Mačiūnui 95
Jurgiui Mačiūnui 95
Jurgiui Mačiūnui 95
Jurgiui Mačiūnui 95
Jurgiui Mačiūnui 95
Jurgiui Mačiūnui 95
Jurgiui Mačiūnui 95
Jurgiui Mačiūnui 95
Jurgiui Mačiūnui 95
Jurgiui Mačiūnui 95
Jurgiui Mačiūnui 95
Jurgiui Mačiūnui 95
Jurgiui Mačiūnui 95
Jurgiui Mačiūnui 95
Jurgiui Mačiūnui 95
Jurgiui Mačiūnui 95
Jurgiui Mačiūnui 95
Jurgiui Mačiūnui 95
Jurgiui Mačiūnui 95
Jurgiui Mačiūnui 95
Jurgiui Mačiūnui 95
Jurgiui Mačiūnui 95
Jurgiui Mačiūnui 95
Jurgiui Mačiūnui 95
Jurgiui Mačiūnui 95
Jurgiui Mačiūnui 95
Jurgiui Mačiūnui 95
Jurgiui Mačiūnui 95
Jurgiui Mačiūnui 95
Jurgiui Mačiūnui 95
Jurgiui Mačiūnui 95
Jurgiui Mačiūnui 95
Jurgiui Mačiūnui 95
Jurgiui Mačiūnui 95
Šventinė programa kvietė iš naujo pažvelgti į J. Mačiūną – smalsų, išradingą, taisykles mėgusį apversti aukštyn kojomis žmogų, kurio gyvenime žaidimas ir menas buvo sunkiai atskiriami.
Nuo vaikystės žaidimų iki pasaulinio meno judėjimo
J. Mačiūnas gimė 1931 m. lapkričio 8 d. Kaune. Jo vaikystė buvo kupina žaidimų, konstravimo ir fantazijos. Pasakojama, kad Mačiūnų namuose buvo įrengtas įspūdingas žaidimų kambarys, pilnas įvairiausių žaislų. Mažasis Jurgis mėgo statyti, kurti savo pasaulius, žaisti su kareivėliais. Vaizduotė ir polinkis organizuoti lydėjo jį visą gyvenimą.
Vėliau, jau gyvendamas Niujorke, jis tapo žmogumi, aplink kurį susibūrė menininkai, muzikai, poetai ir įvairių sričių eksperimentatoriai.
Fluxus J. Mačiūnui buvo kur kas daugiau nei meno judėjimas. Tai buvo būdas mąstyti ir gyventi, atsisakant griežtų ribų tarp meno ir kasdienybės, kūrėjo ir žiūrovo, rimto meno ir pokšto. Jis siekė išlaisvinti meną iš elitizmo, muziejinių taisyklių ir komercinių suvaržymų.
Galbūt todėl jo idėjos iki šiol taip puikiai dera su vaikystės smalsumu – noru išbandyti, pažaisti, paeksperimentuoti ir nebijoti suklysti. Būtent tokią J. Mačiūno pasaulėžiūrą buvo galima patirti ir Kauno paveikslų galerijoje surengtoje gimtadienio programoje.
Šventinę dieną šeimos pakviestos į edukaciją „Susipažinkime su mažuoju Jurgiu Mačiūnu!“. Jos dalyviai leidosi į pažintį su menininko vaikyste ir ieškojo atsakymo į klausimą: ar mažasis Jurgis jau buvo būsimas Fluxus pradininkas, ar tiesiog smalsus vaikas, kuriam pasaulis atrodė kupinas galimybių žaisti ir eksperimentuoti?
Čia buvo svarbu ne vien sužinoti biografinių faktų, bet ir patiems išbandyti J. Mačiūnui artimą mąstymo būdą. Vaikystės žaidimai tapo atspirties tašku kalbantis apie meną, taisykles ir kūrybiškumą.
Niujorkas, kurio jau nebėra
Vėliau lankytojai buvo pakviesti į turą „Vienas dalykas veda prie kito“ po parodą „Audrius Naujokaitis: Niujorko atspindžiai“. Tai galimybė pamatyti Niujorką, kokio šiandien jau nebematysime. Ir ne todėl, kad menininko nuotraukose – Jonas Mekas.
Žinomas lietuvių tapytojas, grafikas ir videomenininkas ilgą laiką gyveno ir kūrė Niujorke. Jis buvo artimas J. Meko bičiulis, dirbo jo asistentu „Anthology Film Archives“ centre, pats aktyviai dalyvavo miesto meno scenos gyvenime ir jį dokumentavo.
Parodos kuratorė Miglė Morkūnaitė-Vervečkienė įsitikinusi, kad 2012 m. mirusio A. Naujokaičio kūryba dar nėra iki galo ištyrinėta. Jo fotografijos, vaizdo įrašai ir kiti darbai – ne tik meninė kūryba, bet ir vertingas dokumentinis liudijimas apie vėlyvąjį Fluxus etapą, Niujorko kultūrinį gyvenimą, čia kūrusius lietuvių bei užsienio avangardistus.
Kodėl šiandien tas Niujorkas jau kitoks? Pasak kuratorės, miesto veidą pakeitė ne tik laikas, bet ir dideli istoriniai bei geopolitiniai įvykiai. Vienas ryškiausių lūžių – 2001 m. rugsėjo 11-osios teroro išpuoliai. Pasikeitė ne tik miesto architektūrinis peizažas, bet ir atmosfera, žmonių gyvenimas, laikmetis.
„Neseniai buvau Niujorke. Ir tikrai taip – tokio Niujorko, kokį matau Naujokaičio nuotraukose, nemačiau. Bet Niujorkas ir šiandien yra Niujorkas. Man labai patinka
Naujokaitis, jo darbų gylis ir kažkoks juntamas liūdesys“, – sakė parodos lankytoja Jolanta, neslėpusi noro ilgiau pastoviniuoti prie menininko darbų.
A. Naujokaičio kūryboje tapyba susitinka su fotografija, videodokumentika, asambliažu ir performansu. Meno istorijos pasakojimas natūraliai nuveda į Niujorką, J. Meką ir Fluxus aplinką.
„Nors įvairiuose meno istorijos žinynuose teigiama: „Kai Mačiūnas mirė 1978 m., Fluxus iš esmės mirė kartu su juo“, ir aš su tuo sutinku, tačiau atskirų menininkų darbuose Fluxus idėjų tęstinumas juntamas“, – pasakojo kuratorė.
„Niujorko atspindžiai“ pristatoma kaip simbolinis tiltas tarp Niujorko ir Kauno – dviejų miestų, neatsiejamų nuo J. Mačiūno asmenybės. Ekspozicijoje rodomos A. Naujokaičio nuotraukos atveria autentišką, intymų ir dokumentišką žvilgsnį į laisvą Niujorko meno atmosferą, leidžia pažvelgti į žmones ir aplinką, kurioje gyvavo Fluxus idėjos.
Kai instrukcija tampa kūrybos pradžia
Tradicinės ekskursijos pasakojimas paprastai turi aiškią pradžią, nuoseklią eigą ir pabaigą. Tačiau šįkart lankytojams pasiūlyta išbandyti kitokį kelią – tokį, kuriame meno istorija atsiskleidžia ne vien klausantis pasakojimo, bet ir patiems įsitraukiant į kūrybinį procesą.
Toks ekskursijos formatas puikiai atliepė Fluxus dvasią, kurioje humoras, paradoksas ir netikėtumas tampa svarbiomis kūrybos priemonėmis.
Fluxus menininkai mėgo trumpas, kartais net absurdiškas instrukcijas, skatinančias atlikti paprastus veiksmus ir į kasdienybę pažvelgti iš netikėtos perspektyvos. Jų kūryboje svarbus buvo ne vien galutinis rezultatas, bet ir pats veiksmas, jo netikėtumas bei dalyvio įsitraukimas.
Įkvėpti knygos „Wreck This Journal“ idėjos, edukacijos dalyviai leidosi į kūrybinius eksperimentus. Instrukcijos čia tapo ne griežtais nurodymais, o kvietimu veikti savaip. Nebuvo vieno teisingo sprendimo ar iš anksto numatyto rezultato. Svarbiausia – išdrįsti, išbandyti, kartais galbūt net sugriauti įprastą kūrybos tvarką.
Juk kas nutinka, kai nustojame klausti, kaip reikia kurti, ir tiesiog pradedame daryti? Kad tai gali būti ne tik įdomu, bet ir išlaisvinanti patirtis, liudijo renginio dalyviai.
„Trumpam tapau muzikantu tokiame nemažame orkestre. Aišku, mano instrumentas ypatingas – žalias balionas, – šyptelėjo Remigijus. – Kažkaip paprasta čia būti. Naujokaičio, Mačiūno kūryba lyg nuimtų kažkokius pančius ir suteiktų drąsos ir laisvės kurti arba bent jau pabandyti.“
Kitai parodos lankytojai Elžbietai J. Mačiūnas pirmiausia yra priežastis didžiuotis savo miestu.
„Nors labai nefluksiška, bet aš jaučiu pasididžiavimą, kad Mačiūnas yra kaunietis. Aišku, trumpai jis tuo kauniečiu buvo, bet vis tiek smagu. Mūsų šeima ir šiandien galerijoje, ir sekmadienį planuojame ateiti į tiesioginį pasijungimą su Niujorku“, – sakė ji.
J. Mačiūno gimtadienio minėjimas Kauno paveikslų galerijoje priminė, kad Fluxus idėjos neprarado aktualumo. Priešingai – jos kviečia šiandienos žmogų trumpam sustoti, atsisakyti įprastų taisyklių, nebijoti atrodyti keistai ir atrasti kūrybą ten, kur jos paprastai neieškome.
J. Mačiūnas, vaikystėje Kaune kūręs savo žaidimų pasaulius, o vėliau Niujorke subūręs tarptautinę menininkų bendruomenę, paliko kur kas daugiau nei meno kūrinius. Jis paliko požiūrį, kad kūrybiškumas nepriklauso vien nuo specialių įgūdžių ar išskirtinių sąlygų – kartais užtenka smalsumo, drąsos ir noro pažvelgti į pasaulį kitu kampu.
Tai ir yra viena svarbiausių Fluxus pamokų: menas neprasideda ir nesibaigia galerijoje. Jis gali slypėti paprastame veiksme, netikėtame klausime, žaidime ar mažoje išdaigoje. O kartais – tiesiog gebėjime į gyvenimą pažvelgti šiek tiek kreivai
(be temos)