J. Naujalio gimtinėje rengiamasi gražiai minėti šio kompozitoriaus 150-metį

Kauno rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjos pavaduotoja kultūrai Alvyra Čičinskienė siūlė sudaryti J. Naujalio jubiliejinių metų renginių planą, kuriame būtų du trys dideli ir keletas mažesnių renginių.

„Stipriausi akcentai turėtų būti Vasario 16-ąją ir balandžio 9 dieną, per J. Naujalio gimtadienį“, - kalbėjo V. Makūnas, siūlydamas renginiams panaudoti ne tik Raudondvario dvarą, bet ir Raudondvario Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bei Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčių erdves. Dar viena idėja - išleisti J. Naujalio kūrinių kompaktinę plokštelę.

Kauno valstybinės filharmonijos direktorius Justinas Krėpšta tvirtino jau turįs konkrečių sumanymų, kuriuos ketina realizuoti su Kauno miesto simfoniniu orkestru ir Kauno valstybiniu choru. „Kai kuriems J. Naujalio kūriniams parengtume orkestruotes, kad jie suskambėtų visa jėga. Kartu būtų galima surengti mokslinę konferenciją, skirtą kompozitoriaus gyvenimui ir kūrybai“, - kalbėjo filharmonijos vadovas.

Kauno valstybinio muzikinio teatro direktorius Benjaminas Želvys siūlė misterijos žanrą. „Tai galėtų būti koncertas su tam tikrais dramos elementais ir, žinoma, su viena režisūra“, - svarstė direktorius. O štai „accoAkademija“ su M. Levickio orkestru pasiryžusi Lietuvos muzikos patriarcho kūrinius interpretuoti šiuolaikiškai.

Pasitarimo dalyviai sutarė parengti bendrą projektą ir pateikti jį Kultūros ministerijai.

J. Naujalis (1869-1934), lietuvių kompozitorius, vargonininkas, choro dirigentas, pedagogas, pirmosios Lietuvos dainų šventės rengėjas ir dirigentas. Gimė 1869 metų balandžio 9 dieną. Raudondvaryje. Kauno rajono muziejuje veikia jam skirta ekspozicija.

J. Naujalio vardu pavadinta Kauno muzikos gimnazija, rengiami chorų konkursai Raudondvaryje, jaunųjų choro dirigentų konkursai bei religinės muzikos konkursai chorams.

J. Naujalis ypač vertinamas kaip lietuvių tautinės savimonės ugdytojas. Kompozitoriaus kūrybinį palikimą sudaro apie 200 įvairaus žanro kūrinių. Tai - 13 mišių, apie 20 motetų, daug giesmių, nemaža harmonizuotų ir originalių dainų chorams, simfoninė poema „Ruduo“, pjesė „Svajonė”, preliudai, fugos, kantatos. Daugybė kūrinių sukurta pagal Maironio žodžius: „Lietuva brangi“, ,,Pavasaris“, „Vasaros naktys“, „Jaunimo giesmė“. Taip pat - pagal liaudies dainas: „Ant kalno karklai siūbavo“, „Oi žiba žiburėlis“, „Siuntė mane motinėlė“.