Izraelio poetę kurti įkvėpė gimtoji Lietuva

Kaune gyvenusios žydų poetės, dramaturgės, vertėjos Lijos Goldbergaitės (1911–1970) vardas Lietuvoje nėra plačiai žinomas, nors pati kūrėja šalį įvardijo kaip pirmąją savo tėvynę. Išvykusi į Izraelį, L.Goldbergaitė Lietuvos neužmiršo. Beveik visi garsiausi poetės eilėraščiai, Izraelyje tapę populiariomis dainomis, apdainuoja Lietuvą.

Garsindama L.Goldbergaitės vardą Lietuvoje, Berlyne gyvenanti pianistė, Hamburgo aukštosios muzikos ir teatro mokyklos profesorė, muzikologė Raminta Lampsatytė Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje surengs garsiosios Izraelio poetės atminimui skirtą koncertą. Jame skambės Izraelio kompozitorių Stellos Lerner, Alexanderio Argovo, Yehezkelio Brauno, Roberto Starero kūriniai, sukurti pagal L.Goldbergaitės poeziją.

Svečiai: žinomos poetės kūrybą ir gyvenimo vingius pristatys A. Ruiz. / Organizatorių nuotr.

Kūrinius atliks: prof. R.Lampsatytė (Berlynas), mecosopranas Salome Paz (Izraelis), Jono Meko stipendijos laureatas tenoras Alejo Ruizas (Argentina), sopranas Izabelė Vasiliauskaitė (Lietuva).

Prof. R.Lampsatytės pažintis su L.Goldbergaitės asmenybe ir jos kūryba prasidėjo profesorės mokinei Shlomit Yeshayahu papasakojus apie poetę, surinkus pagal jos eilėraščius parašytas dainas, atradus dienoraščių.

„Dabar yra tas laikas, kai toks žmogus kaip L.Goldbergaitė turi būti žinomas. Poetė labai mylėjo Kauną. Visoje jos kūryboje greta meilės ilgesio, jaunystės, laiko temų, vyrauja ir Lietuvos tema, susijusi su praradimais“, – sako prof. R.Lampsatytė.

Poetė labai mylėjo Kauną. Visoje jos kūryboje greta meilės ilgesio, jaunystės, laiko temų, vyrauja ir Lietuvos tema.

Kaune, Žaliakalnyje, gyvenusi poetė pasitraukė į Izraelį, kuris kaip pažymi prof. R.Lampsatytė, tapo jos saugiais namais. Poetės tėvai buvo intelektualai, L.Goldbergaitė – taip pat: apsigyvenusi Izraelyje ji ėmė mokytis hebrajų kalbos, pradėjo šia kalba rašyti poeziją.

Su savo kūryba išgarsėjo, buvo apdovanota prestižine Izraelio premija. Kūrėja taip pat dirbo ir pedagoginį darbą universitete. „Lietuvos ji niekada neužmiršo. Izraelyje populiarino Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybą ir lietuvių liaudies dainas“ – akcentuoja prof. R.Lampsatytė.

Dviejų tėvynių – Lietuvos ir Izraelio – tema buvo ryški visoje jos kūryboje. „Su juo ir aš kraštus du apgyvenus, / Dukart išaugau, leidau dvi šaknis, / Kaip mano pušys – į abi šalis“, – rašė poetė eilėraštyje „Pušys“ (Iš hebrajų kalbos vertė Lara Lempertienė).

Svečiai: žinomos poetės kūrybą ir gyvenimo vingius pristatys S. Paz. / Organizatorių nuotr.

Koncertas taps galimybe susipažinti su L.Goldbergaitės kūryba. Jame skambės gražios, melancholiškos dainos, kurios lietuvių publikai turėtų būti artimos. „Anglų kalba jas atliks A.Ruiz ir įdomiausia jaunosios kartos lietuvių dainininkė I.Vasiliauskaitė, kuri mokosi Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje, o S.Paz atliks kūrinius originalia hebrajų kalba“, – pažymi prof. R.Lampsatytė. Koncerto programą papildys ir kompozitoriaus Roberto Schumanno dainų ciklas pagal vokiečių poeto Heinricho Heine'ės eiles.

Renginyje prof. R.Lampsatytė papasakos ir įdomiausius L.Goldbergaitės biografijos faktus, bus skaitomos ištraukos iš poetės dienoraščių, demonstruojamos archyvinės nuotraukos.


Kaune – kelio pradžia

Žydų literatūros klasikė, poetė, dramaturgė, mokslininkė ir vertėja L.Goldbergaitė gimė Karaliaučiuje. Kai kuriais duomenimis, į šį miestą iš Kauno tėvai persikraustė dėl geresnių medicinos paslaugų. Tačiau jau netrukus šeima grįžo į Kauną – jame būsimoji poetė gyveno 1911–1914, 1918–1930 m. Miestą, kuriame gyveno ne viena jų šeimos karta, šeima paliko Pirmojo pasaulinio karo metais. 1918 m. grįžus į Kauną, L.Goldbergaitė mokėsi Kauno rusų komercinėje mokykloje, vėliau – Kauno žydų gimnazijoje, kur pradėjo rašyti pirmuosius eilėraščius. 1928 m. baigusi Švabės hebrajų gimnaziją, įstojo į Lietuvos universitetą. 1930–1933 m. studijavo Vokietijos universitetuose.

Grįžusi į Lietuvą, Raseinių Tarbut gimnazijoje dėstė hebrajų kalbą ir literatūrą. 1934 m. Bonoje apgynė semitų lingvistikos daktaro laipsnį. 1935 m. emigravo į Palestiną.

Išleido devynis poezijos, šešias mokslines knygas, du romanus, 20 knygų vaikams, tris pjeses ir kt. Į hebrajų kalbą išvertė nemažai lietuvių liaudies dainų: „Benamių daina“, „Išvykimas“, „Mergelės (Nuotakos) daina“, „Trys sūnūs“, „Žąsis“ ir kt.

L.Goldberg buvo apdovanota daugeliu premijų, tarp jų vienu garbingiausių Izraelio valstybės apdovanojimu – Izraelio premija 1970 m.

2010 m. balandį Kaune ant buvusio Švabės hebrajų gimnazijos pastato (dab. Paslaugų verslo darbuotojų rengimo centras) atidengta memorialinė lenta su trikalbiu įrašu: „Šiuose rūmuose veikusioje žydų (hebrajų) gimnazijoje mokėsi ir ją 1928 m. baigė Izraelio premijos laureatė, poetė Lea Goldberg (1911–1970)“.

2020 m. spalį poetės atminimas įamžintas gatvės meno kūrinyje (Kęstučio g. 16B), kurį nupiešė menininkas Linas Kaziulionis. Jame yra ir L.Goldberg kūrinys – eilėraštis „Pušys“ lietuvių ir hebrajų kalbomis.


Kas? Koncertas, skirtas L.Goldbergaitės atminimui.

Kur? Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje.

Kada? Birželio 18 d. 16 val.

Kur? Gelgaudiškio dvare.

Kada? birželio 24 d. 19 val.



NAUJAUSI KOMENTARAI

ačiū

ačiū portretas
prasmingai praleidom šeštadienio popietę

Anonimas

Anonimas portretas
Nesuprantu žmonių, gyvenančių rojaus kampelyje - Izraelyje ir galinčių gerų žodžiu prisiminti Lietuvą. Ypač jei tai žydų tautybės atstovė.

Tikhas letuvis

Tikhas letuvis portretas
Svihkelis ihgi buva musiskis. Kaip ih visi kiti Vens du slovai, Lianzbuhgehiai ir t.t.
VISI KOMENTARAI 9
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių