Kasmetinio, vienoje iš trijų Baltijos šalių vykstančio festivalio programoje – nacionalinės dramaturgijos pastatymai ir veržlūs Lietuvos jaunųjų kūrėjų darbai.

Augantis ir kintantis festivalis

Baltijos šalių teatrų festivalis nuo 2006 metų vyksta kasmet Estijoje, Latvijoje arba Lietuvoje. Dabar festivalis ieško formos ir naujo turinio. Pastaraisiais metais Latvijoje ir Estijoje vykę festivaliai pasipildė konferencijomis ir diskusijomis apie šiuolaikinio Baltijos šalių teatro tendencijas ir kryptis, dalyvaujant teatro kritikams, žurnalistams ir teatro profesionalams. Tradiciją rodyti išskirtinai nacionalinės dramaturgijos spektaklius keičia tos šalies, kurioje vyksta festivalis, įdomiausių pastatymų panorama.

Po trejų metų pertraukos Nacionalinio Kauno dramos teatro organizuojamame festivalyje koncentruojamasi į Lietuvos teatrų ir trupių pastarųjų metų pastatymus.

„Į pirmąjį Baltijos šalių teatrų festivalį, kuris vyko mūsų teatre 2013 metais, įdėjome daug energijos ir minčių, kurios kaip sprogmuo pažadino festivalį iš savotiško letargo miego. Todėl festivaliai Latvijoje ir Estijoje vyko su nauju impulsu. Šiemetinę festivalio programą skiriame reikliai Kauno publikai ir delegacijoms iš Estijos ir Latvijos. Neatvešime Latvijos ir Estijos teatrų spektaklių, bet parodysime plačią Lietuvos teatro panoramą: šokio, lėlių ir objektų, režisūrinio teatro spektaklius. Festivalio programoje publikai pristatysime ne tik žinomų, bet ir nedidelių „pogrindžio“ trupių pasirodymus, ieškančių naujų teatro formų ir raiškos būdų bei šiam laikmečiui būdingos teatrinės kalbos. Savaime suprantama, jog reikia kantriai investuoti į jauną menininką, sudaryti jam sąlygas ieškoti, klysti, brandinti savąjį braižą ir sutvirtėjus išsiskleisti. Be abejo, publikai reikia pasiruošti priimti jauno kūrėjo spektaklį“, – festivalio planus atskleidžia teatro generalinis direktorius Egidijus Stancikas.

Jam antrina ir festivalio kuratorė, Kultūros ir turizmo projektų vadybininkė Rugilė Pukštytė: „Parsivežti įspūdžiai iš Estijos nurodė kryptį, kuria galėtume sekti. Laisvė kurti savo koncepciją ir atsitraukti nuo apribojimo rodyti tik nacionalinės dramaturgijos pastatymus – itin vertinga. Susikoncentruodami į autorinę kūrybą ar nacionalinę dramaturgiją, pristatome spalvotą teatro paletę, įdomią ne tik užsieniečiui, bet ir teatru persisotinusiam lietuviui. Atidžiam žiūrovui gali pasirodyti, kad VDU teatro spektaklis „Intymumas“ neatitinka paminėtų kriterijų, tačiau festivalį vienija trys esminiai aspektai – meninė kokybė, ryškumas ir išskirtinumas. Norisi, kad tai pamatytų ir svečiai.“

Festivalį aplankys 19 narių delegacija iš Estijos ir Latvijos. Tarp jų – teatro kritikai, dramaturgai, žurnalistai, teatrų sąjungų ir kultūros ministerijų atstovai.

„Tikimės teatrinio gyvenimo sklaidos artimiausiame užsienyje ir paliudijimo, kad Kaunas yra ne tik teatro lopšys, bet ir gyvas reiškinys. Bus labai naudinga palaikyti dialogą ir pasidalinti galimomis jungtimis, sąlyčio taškais diskusijų metu. Jas rengsime kartu su Vytauto Didžiojo universiteto Teatrologijos katedra, siekiant pasidalinti kuo gyvena dabartinis teatras. Festivalis vyks ne kiekybiniu, o kokybiniu principu“, – sako E. Stancikas.

Pranešimus, atspindinčius dabartinę Estijos teatro padėtį, skaitys teatro kritikas Meelis Oidsalu, dramaturgai Paavo Piikas ir Liis Aedmaa, teatro sąjungos narė Kirsten Simmo, kultūros ministerijos atstovė Katre Väli. Latvijos teatrinę kalbą išsamiai pristatys teatro kritikė Ieva Rodiņa bei dramaturgė, Latvijos dramaturgų gildijos direktorė Anna Zvaigzne.

Konkretūs kūrybiniai plana

Dalyvavimas kaimyninių šalių rengiamuose festivaliuose duoda rezultatų ir patirčių. Rugsėjo mėnesį teatro vadovas lankėsi Tartu mieste vykusiame viename didžiausių teatrų festivalyje „Draama“, pavasarį – Latvijoje organizuotame „Latvian theatre showcase“.

"Latvijos ir Estijos teatrai, kaip ir Lietuvos, gyvena panašiai – paieškų, savivokos, santykio su žiūrovais problemų sprendimu. Galbūt skirtumas tas, kad kitose šalyse yra geriau išspręstos finansavimo ir socialinių garantijų klausimai. Gražu, kad kaimyninėse šalyse yra išskirtinis valstybės dėmesys ne tik finansavimo prasme, bet teatras yra suprantamas kaip ugdymo instrumentas, kuris yra integruojamas į mokymo programas. Ne teatras, o mokykla eina į teatrą. Spektakliai lukštena ne tik programinius kūrinius, bet ir juose galima gauti inspiracijų ne tik humanitarinių dalykų suvokimui, bet ir matematikos ar fizikos. Tokia mūsų perspektyva“, – teigia E. Stancikas.

Teatrų festivaliuose užsimezga kontaktai, sulaukiama rekomendacijų. Nacionalinio Kauno dramos teatro planuose – žinomo jaunosios kartos latvių režisieriaus Vladislavo Nastavševo pastatymas 2017-2018 m. sezone. Taip pat vedamos derybos su Europinio garso latvių režisieriumi Alviu Hermaniu. Jo atvykimo laukiama 2020 metais.

Garsins Kauno miesto vardą

Baltijos šalių teatrų festivalis natūraliai įsilies į Kauno miesto kultūrinį gyvenimą. „Renginio nauda miestui – keleriopa. Kaunas puoselėja pagrįstą ambiciją tapti Lietuvos kultūros sostine 2022 metais. Svečiai išsiveš įspūdį apie Kauno kultūrinį gyvenimą. Antra vertus, šis festivalis nukreiptas į Kauno miesto žmogų, kuriam teatras yra svarbus sąmoningumo instrumentas. Jis pamatys tai, ko kasdienybėje nekoncentruojame vienoje vietoje. Neretai menininkai susiburia vienam projektui, nes finansinė našta juos greitai išblaško. Prašymas kauniečiams – kalbėkime apie festivalį. Turime tokius gražius jaunųjų menininkų darbus. Tai suteikia orumo“, – sako E. Stancikas.

Festivalį globoja Kauno miesto savivaldybė.

Programa:

Lapkričio 15 d. 18 val. „Maištas“ (N-18). Rež. Agnius Jankevičius. Nacionalinis Kauno dramos teatras. Spektaklis rodomas su titrais anglų kalba

Lapkričio 16 d. 19 val. Jean-Paul Sartre „Intymumas“. Rež. Artūras Areima. VDU teatras ( S. Daukanto g. 27 )

Lapkričio 17 d. 16 val. „Vaikystė“. Rež. Karolis Vilkas. Menų spaustuvė ir OKT teatras. Lapkričio 17 d. 18 val. „Gentis“ Pagal I. Simonaitytės romaną „Aukštujų Šimonių likimas“.

Rež. Agnius Jankevičius, Nacionalinis Kauno dramos teatras. Spektaklis rodomas su sinchroniniu vertimu į anglų kalbą.

Lapkričio 17 d. 21 val. „(G)round zero“. Šokio spektaklis. Choreogr.: Marius Paplauskas, Marius Pinigis

Lapkričio 18 d. 16 val. „Psiche“. Rež.: Greta Kazlauskaitė ir Eglė Kazickaitė, „Apeirono“ teatras

Lapkričio 18 d. 18 val. Jānis Balodis „Miškinis“. Rež. Valters Sīlis, Nacionalinis Kauno dramos teatras. Spektaklis rodomas su sinchroniniu vertimu į anglų kalbą.

Lapkričio 19 d. Nuo 12 val. „Meile, don't stop“. Rež. Karolina Jurkštaitė, Trupė 459

Lapkričio 19 d. 18 val. „Barbora“ Pagal J. Grušo dramą „Barbora Radvilaitė“. Rež Jonas Jurašas, Nacionalinis Kauno dramos teatras. Spektaklis rodomas su sinchroniniu vertimu į anglų kalbą.

Lapkričio 19 d. 21 val. „Sielos virtuvė“ Muzikinis spektaklis, inspiruotas Džimo Morisono kulto. Rež. Ainis Storpirštis, VšĮ Vandenyno dirbtuvės. Spektaklis rodomas su titrais anglų kalba

Lapkričio 20 d. 19 val. „Troškulys“. Choreogr.Niels Claes, Jaunųjų choreografų platforma Ant AUROS batuto