Nostalgijos genami žmonės plūdo į F. Kirkorovo koncertą

Prieš tris dešimtmečius tūkstančiai lietuvių Kauno sporto halėje nušvilpdavo dvimetrinius rusų krepšininkus, bet šiandien vienam jų pilnutėlė halė plojo išsižiojusi. Šventinį savaitgalį Kaune užbaigė rusų estrados perlas Filipas Kirkorovas su savo 6 milijonus eurų kainavusia programa „Aš“, kurios premjera Rusijoje buvo vos prieš savaitę.

Pirmieji gėlėmis nešini žmonės prie halės pradėjo rinktis dar likus 4 valandoms iki koncerto pradžios. Tokių buvo nemažai – daugiausia iš kitų miestų atvykusieji. Dalis jų, supratę, kad atvyko šiek tiek per anksti, išėjo pasivaikščioti į saulėtą Ąžuolyną, kiti sėdo į automobilius ir kimšo nuo švenčių likusią mišrainę, treti patraukė į šalia esančią mažą parduotuvę šampano.

Skoningai pagaminta scena, kuri užėmė du halės sektorius, švietė gausybe spalvų, joje nuolat zujo seksualūs, fantasmagoriškais kostiumais vilkintys šokėjai. Pats atlikėjas vilkėjo odines kelnes, baltus marškinius, o iš po jų švietė kūno spalvos smulkaus tinklo rūbas, kuris imitavo tatuiruotes, ant riešų mūvėjo spygliuotas apyrankes.

Grupė grojo meistriškai ir gyvai, bet nepanašu, kad žvaigždė būtų taip dainavusi. Po trijų dainų į žiūrovus kreipėsi pats atlikėjas, ir tai padarė net neuždusęs, o po penktos ant jo kaktos dar nebuvo nė lašo prakaito.

Į žiūrovus jis kreipėsi lietuviškai, bet per mykimą sunku buvo suprasti, ką jis norėjo pasakyti.

„Labas vakaras, Kaune, ačiū, kad atėjote, kas geresnio? Jūsų dėka šiandien nutiks stebuklas“, – saldžiu balsu kažką panašaus pasakė dainininkas.

Iki stebuklo pasirodymas netempė, bet žmonės liko patenkinti. Nenuostabu – tokio masto scenografijos, tokios kokybės kostiumų, tokių talentingų šokėjų negali pasiūlyti nė viena lietuviška žvaigždutė, o mūsiškiams kūlversčių neužtenka.

Nors atlikėjas ir dainuoja pagal fonogramą, liūdnai pagarsėjo per Kremliaus propagandinį koncertą okupuotame Kryme, bet lietuviai plūdo į jo koncertą. Portalas www.kauno.diena.lt kelių jų paklausė – kodėl? Atsakymas paprastas – jaunystės dienų ilgesys.

„Išjungė rusiškus kanalus, tai bent jau čia galime pasižiūrėti į Filipą“, – šmaikštavo ponia Natalija.

Bilietus jai dar prieš kelis mėnesius dovanojo vaikai. Pati kažin ar juos būtų pirkusi. Iš pradžių jie kainavo 30 eurų, bet koncerto dieną kaina siekė jau 50 eurų, nors kažin ar jų dar buvo likę – visos vietos buvo užimtos.

„Pažiūrėkit, dauguma vyresnio amžiaus žmonių. Esu įsitikinusi, kad dauguma jų čia taip pat atėjo iš nostalgijos. Bet bilietai tikrai per brangūs, galėjo paimti didesnę salę, būtų pigiau“, – sakė kaunietė.

Tokios pat nuomonės buvo ir ponia Virginija.

„Aš dar visai jauna buvau, kai Filipas pradėjo koncertuoti, tikrai smagu pamatyti, o ir koncertas turi būti geras“, – kalbėjo ji.

Vis dėlto ne visi tądien halėje buvo vyresnės kartos atstovai. Dar nesibaigus koncertui, prie išėjimo rūkė grupė jaunų lietuvių. Paklausus, iš kur jų nostalgija, jie tik nusijuokė.

„Ne iš nostalgijos, o iš blogo gyvenimo mes čia. Dirbam scenos darbininkais“, – juokėsi jie.