I. Kofas: vaikystėje norėjau būti kosmonautu. Tam tikra prasme juo dabar ir esu

Organizatoriai žada turiningą šventės programą, o joje ypatingą vietą užima ir muzika – savo energiją bei geriausius kūrinius tądien publikai dovanos „Lemon Joy“, o visą dieną lėktuvų, dangaus ir sparnų įkvėptomis muzikos selekcijomis dalinsis ryškiausi klubinės muzikos žinovai –didžėjai.

„Vaikystėje norėjau būti kosmonautu. Tam tikra prasme juo dabar ir esu“, – juokavo „Lemon Joy“ narys Igoris Kofas.

Pakilti į tylą ir beribę erdvę jis svajojo ne vienerius metus, kol, artėjant paauglystei, vis dėlto nusprendė rinktis kitą profesiją – tapti dailininku.

„Po dviejų metų dailės mokykloje supratau,  kad taisyklės – ne man. Norėjau kurti ir mąstyti be ribų, išankstinių nuostatų. Griežtas stereotipų paisymas man atrodė nesusijęs su kūryba. Taip po truputį į mano gyvenimą įžengė muzika, nors dailės mokyklą ir baigiau“, – prisiminė I. Kofas.

Ne kartą keleiviniu lėktuvu skridęs atlikėjas atviras – jį masina ir galimybė išmėginti akrobatinį skrydį, nors nežinia, kaip viskas bus, kažkiek baugina. I.  Kofo nuomone, aviacijos šventė yra puiki galimybė arba nugalėti savus tabu, arba įgyvendinti savąsias svajones.

Rugpjūčio 10 d. Kaune turėtų būti itin gausu įvairiausių oro transporto priemonių ne tik iš Lietuvos, bet ir Latvijos bei Lenkijos. Po vidurdienio prasidėsiančioje šventėje bus galima išvysti itin pavojingus oro akrobatų triukus, senovinių orlaivių paradą danguje, parašiutininkų šuolius, pamatyti sklandytuvą, valdomą elektros varikliu ir pasigrožėti karšto oro balionais. Pageidaujantys, galės pasižvalgyti po Kauną iš paukščio skrydžio.

Visi Kauno aviacijos šventės renginiai bus nemokami, o juose laukiami visų amžiaus grupių atstovai, bičiulių kompanijos ir šeimos – visi, kuriems svarbi Lietuvos istorija, įdomi aviacija ir brangus dangus.

Aleksote esantis aerodromas buvo įkurtas vokiečių 1915 metais, tačiau jau 1918 m. jį perėmė lietuviai ir čia pradėjo kurtis visa Lietuvos aviacija. Vėliau aerodromas buvo pavadintas S. Dariaus ir S. Girėno vardais, pripažintas nacionalinės reikšmės valstybės saugomu urbanistiniu, inžineriniu, istoriniu paminklu.

Aktyvių aviatorių veiklos ir miesto pagalbos tvarkant aerodromą dėka jis yra įtrauktas į „Best flying destination in Europe“ sąrašą, t.y.  įdomiausių atskristi Europos aerodromų sąrašą.