Grėsmingojo aštuoneto kelionė iš Holivudo į Lietuvos teatrą

Įkvėptas vieno garsiausių pasaulio režisierių Quentino Tarantino režisierius Aleksandras Špilevojus ėmėsi savosios garsiojo filmo „Grėsmingasis aštuonetas“ interpretacijos.

Įkvėpė Q.Tarantinas

A.Špilevojus sako, kad, domėdamasis gyva legenda tapusiu kino režisieriumi, sužinojo, jog jo kuriamo filmo likimas buvo pakibęs ant plauko: scenarijus, kurį, įkvėptas XX a. septintojo dešimtmečio vesternų serialų, buvo sukūręs pats Q.Tarantinas, buvo nutekintas nespėjus nufilmuoti juostos. Nutarta atšaukti filmavimo aikštelėje vykusius darbus, tačiau, kad pastangos nenueitų veltui, surengti skaitymai viename Los Andželo teatrų.

Sulaukęs itin teigiamų atsiliepimų, Q.Tarantinas pasiryžo grįžti prie filmo. Tiesa, buvo atlikti keli scenarijaus pateikimai: pakoreguota vesternams tokia svarbi pabaiga, tad piratinę istorijos versiją skaičiusių gerbėjų laukė nauja intriga.

Juostoje, didžiuosius ekranus išvydusioje 2015-aisiais, vaidina  Q.Tarantino pamėgtieji aktoriai: Samuelis L.Jacksonas, Timas Rothas, Kurtas Russellas ir Michaelas Madsenas. Filmas buvo nominuotas „Oskarams“, Auksiniams gaubliams, BAFTA apdovanojimams, buvo įvertintas „Hollywood Film Awards“ už geriausią aktorių komandą.

Tiesa, nesėkmės it prakeiksmas nesiliovė lydėjusios Q.Tarantiną: prieš pat premjerą buvo išplatinta piratinė filmo kopija.

Patirtis teatre užkrėtė vieną garsiausių postmodernistinio kino režisierių galimybe kada nors sukurti ir spektaklį. Kol Q.Tarantinas pirmenybę teikia kinui, teatro scenas šturmuoja kiti.

„Susipažinęs su šia istorija supratau, kad labai norėčiau pamatyti tokį spektaklį teatre. Kadangi nesu tikras, ar Q.Tarantinas šį sumanymą kada nors įgyvendins, nutariau spektaklį sukurti pats“, – juokdamasis pasakoja A.Špilevojus.

Kelionė laiku ir erdve

Spektaklio siužetas pasakoja apie grupę įtartinų veikėjų, per pūgą užstrigusių pakelės užeigoje, vidury niekur, o tiksliau – kažkur, ką tik Pilietinio karo supurtytoje Amerikoje.

Šioje medžiagoje kartu su aktoriais atrandame ne Ameriką ir ne XIX a., bet save, savo laiką, šalį, problemas, mums aktualius klausimus.

Staiga išaiškėja, kad likimo suvesti keleiviai atkakliai slepia savo tikrąją tapatybę, tarpusavio ryšius ir tikruosius buvimo čia tikslus, keliančius įtampą ir mirtiną pavojų visiems spąstuose atsidūrusiems asmenims. Ar kas nors išgyvens speigo naktį? Kaip įprasta vesternams ir Q.Tarantino istorijoms, atsakymo tenka laukti iki pat istorijos pabaigos.

Originalus amerikiečių režisieriaus scenarijus pritaikytas Lietuvai. Režisieriui ir dramaturgui teko nemažai padirbėti su tekstu: išbraukti kai kurias scenas, personažus, atsisakyti erdvės pasikeitimų, o sykiu ieškoti būdų, kaip padaryti, kad spektaklis būtų prasmingas, įdomus lietuvių žiūrovams.

„Filme kalbama apie Amerikos pilietinį karą, juk ne visi žiūrovai yra susipažinę su XIX a. JAV įvykiais, dėl to reikėjo šį tą adaptuoti, pakeisti, sukurti naują personažą, besikreipiantį į spektaklio žiūrovus ir savo monologais kuriantį naujas spektaklio prasmes, kurių nebuvo filme. Taip parašiau pjesę, kurios inspiracija buvo Q.Tarantinas. Šioje medžiagoje kartu su aktoriais atrandame ne Ameriką ir ne XIX a., bet save, savo laiką, šalį problemas, mums aktualius klausimus, mūsų neišsipildančias viltis“, – sako režisierius.

„Šv.Speigas“ jau nesąs Q.Tarantino filmas. „Tai – mūsų kuriamas pasakojimas apie žmogų“, – sako A.Špilevojus, 2017-aisiais už dramaturgiją Šiaulių dramos teatre pastatytam spektakliui pelnęs Auksinį scenos kryžių.

Komanda: A.Špilevojaus istoriją scenoje pasakos teatro kritikų ir žiūrovų puikiai vertinami aktoriai. / A. Gudo nuotr.

Q.Tarantinas siekęs sukurti tragikomišką istoriją, kurioje nebūtų nė vieno teigiamo herojaus. „Nenoriu pasakyti, kad visi Žemės žmonės yra blogi, bet tenka pripažinti, kad toli gražu nesame šventi, todėl šiame spektaklyje matysime nuodėmingą žmogiškumą, susiduriantį su šviesiausiomis humanizmo, meilės, laisvės idėjomis. Įdomu, kas galų gale nugalės?“ – intriguoja režisierius.

Kaip pastebi teatro kritikė Aušra Kaminskaitė, ši istorija apie žmonijos gebėjimą nesikeisti, politinių deklaracijų sankirtą su realybe. Esą pareiškimai ir įstatymai reikalingi tam, kad nurodytų gaires, kuriomis vadovaudamiesi sieksime gerbūvio visuomenei ir jos ateičiai arba tenkinsime kompleksuotų diktatorių poreikius. Tai – išeities taškas pokyčiams, prie kurių toliau turi dirbti kiekvienas įstatymą priėmusio krašto pilietis. Nuo to priklausys, kaip toli ir kaip greitai naujos taisyklės pradės realiai veikti – arba ne, kaip kad šioje istorijoje.

Muzikos svarba

Į Panevėžio teatro sceną holivudišką istoriją atvedęs režisierius neslepia: tai sudėtingiausias iš jo kada nors sukurtų spektaklių. Dėl techninių subtilumų „Šv.Speigą“ rodyti svečiose scenose ne taip paprasta, tad viešnagė Kaune – išskirtinė. Kita vertus, spektaklis visai naujas – premjera įvyko šiemet sausį, tad ir progų pakeliauti dar nebūta daug.

Scenoje veiksmas vyks trimis sluoksniais: esamajame laike gyvai grojant roko grupei „Colours of Bubbles“, personažams veikiant kaip XIX a. amerikiečiams ir su laike klajojančiu istorijos tarpininku.

Įdomu tai, kad ir Q.Tarantino filme muzikai teko išskirtinis vaidmuo: tai pirmoji režisieriaus juosta, kuriai buvo sukurtas originalus garso takelis, o Ennio Morricone tai buvo pirmasis vesternas po ilgos pertraukos.

„Labai džiaugiuosi dar kartą galėdamas bendradarbiauti su grupe „Colours of Bubbles“. Jie grojo mano pirmajame spektaklyje „Neišmoktos pamokos“, tad jų buvimas yra ir tam tikra nuoroda ir tęstinumas, – sako režisierius. – Esu be galo patenkintas visa komanda: šviesų dailininku Viliumi Vilučiu, vaizdo projekcijų autoriumi Pauliumi Jakubėnu, nuostabia scenografe Ugne Tamuliūnaite ir, žinoma, puikiais Juozo Miltinio dramos teatro aktoriais.“


Kas? Panevėžio J.Miltinio teatro spektaklis „Šv.Speigas“.

Kur? Nacionaliniame Kauno dramos teatre

Kada? balandžio 22 d. 18 val.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių