G. Didelytė – kūrėja, be kurios šiandien neįsivaizduojamas Lietuvos grafikos menas. Menininkė iliustravo Justino Marcinkevičiaus, Kazio Bradūno, Gintauto Iešmanto ir kitų rašytojų knygas. Ji sukūrė daugiau nei 0,5 tūkst. ekslibrisų, skirtų Lietuvos ir užsienio asmenybėms, kurie pelnė pripažinimą ir įvertinimą įvairiose šalyse ir tarptautiniuose konkursuose.
R. Tamoliūnienė pasakojo, kad idėja atsirado netikėtai, nors su dailininkės kūryba buvo susipažinusi jau nuo jaunystės, todėl, jos manymu, knyga yra šiek tiek pavėluota. „Viskas, kas vyko su šia knyga, buvo ekspromtas“, – dėstė ji.
Kūrybos procesą aptarusi knygos dizainerė maketuotoja Jūratė Veteikytė teigė, kad galutinis leidinys atrodo paprastas, tačiau jis slepia daug nematomų pastangų, o didžiausias iššūkis buvo darbų gausa. „Kaip įmanoma sutalpinti į vieną knygą visą žmogaus kūrybą ir gyvenimą, kai Gražinos gyvenimas buvo labai pilnas, o darbų – begalė?“ – sakė J. Veteikytė.
Veikalas išsiskiria neįprastu formatu. Verčiant puslapius priešais akis iškyla vis nauji skyreliai su G. Didelytės darbais. Prie knygos pridėtas atvirukas su dailininkės kūrinio „Linkėjimai“ reprodukcija. „Ji mėgdavo dovanoti savo kūrinėlius žmonėms, kurie jai patikdavo, todėl aš norėjau, kad tie, kas įsigijo jos knygą, galėtų irgi pasikabinti kūrinį ant sienos“, – sprendimą aiškino autorė.
Nors toks atvartas sustorina viršelį ir, R. Tamoliūnienės žodžiais, yra nepraktiškas, jame sutalpinta dailininkės biografija, papildyta nedideliais piešinukais. „Ji juos buvo nupiešusi vyresniame amžiuje, tai jos prisiminimai apie vaikystę“, – pasakojo R. Tamoliūnienė.
R. Tamoliūnienė prie šios knygos dirbo ilgiausiai, tačiau darbas buvo labiausiai įtraukiantis, o vertingiausia – pažintys su žmonėmis, su kuriais ji susipažino kūrybos proceso metu. „Tai turbūt vienas unikalesnių darbų tiek kiekio, tiek turinio prasme. Jaučiuosi, kad tikrai pažinau G. Didelytę kaip menininkę ir žmogų“, – pridūrė J. Veteikytė. Knyga išleista tik 200 egzempliorių tiražu, o jos leidybą finansavo pati autorė kartu su giminaičiais, kadangi du kartus nepavyko gauti paramos iš fondų.
Knyga sujaudino ir renginio lankytojus. „Visas jos iliustracijas puikiausiai atsimenu. Čia daugiau papasakojo ir smagu, nes buvo šiek tiek primiršta“, – įspūdžiais dalijosi pensininkė filologė Danguolė. Kita lankytoja, Gražina, tikino, kad leidinys turės ilgalaikę reikšmę: „Džiaugiuosi, kad ši knyga išėjo, manau, kad daug kam primins ir iš naujo sužadins susidomėjimą Gražina.“
(be temos)