Kiekvienais metais ieškomas „naujas kampas“
„Labai įdomu, o dar ir saulėlydis, mėnulis toks gražus,“ – pirmaisiais įspūdžiais dalijosi ir geru oru džiaugėsi viena iš pirmųjų vakaro lankytojų Karolina.
Tuo tarpu viena iš festivalio organizatorių, instaliacijos kuratorė Irutė Tumaitė atskleidė pasirengimo festivaliui užkulisius: „Kiekvienais metais kviečiam vis kitus menininkus ir kūrėjus, kad jie į šitą erdvę pasižiūrėtų nauju kampu. Norime, kad lankytojo patirtis kas kartą būtų vis kitokia. Kadangi festivalis vyksta nebe pirmą kartą, turime tikrai daug lankytojų, kurie čia grįžta ne pirmus metus, tad ir norisi, kad jie šitoje teritorijoje kaskart atrastų kažką naujo.“
Šiuos organizatorės žodžius patvirtino ir festivalio lankytojas Romas, kartu su žmona besilankantis festivalyje jau antrus metus: „Pirmą kartą labai patiko tokia patirtis, o dar kai galime apsilankyti nemokamai – kodėl gi ne.“
Pasakodama apie šių metų festivalio temos „Procesai: Vanduo“ pasirinkimą, kuratorė teigė, kad norėta lankytojams atskleisti vandens svarbą elektrinėje: „Šalia Petrašiūnų elektrinės teka didžiausia Lietuvos upė Nemunas, tačiau tikriausiai daugelis kauniečių ar miesto svečių net nežino, kad už šios teritorijos tvoros yra upė. Upės ir vandens motyvas atsirado neatsitiktinai – jį įkvėpė būtent ši industrinė teritorija ir jos veikla. Petrašiūnų elektrinė kauniečiams tiekia šildymą, o Nemunas yra pagrindinis vandens šaltinis: vanduo paimamas iš upės, išvalomas, apdorojamas ir tuomet keliauja į žmonių radiatorius. Todėl vanduo ir buvo pasirinktas kaip pagrindinis šių metų festivalio elementas.”
Šių metų išskirtinumas – penkių kūrėjų bendrystė
Šiemet prie festivalio kūrybinės komandos prisijungė net penki menininkai: multimedijų menininkas Rimas Sakalauskas, videomenininkas ir vaizdo projekcijų kūrėjas Dinas Marcinkevičius, šviesų dailininkas Vilius Vilutis bei kompozitorė Rita Mačiliūnaitė ir garso dizaineris bei garso režisierius Paulius Bučius. Pasak I. Tumaitės, visi pakviesti kūrėjai yra iš skirtingų teatro sričių, nes siekta šių metų temą atskleisti per kuo įvairesnes tarpdisciplininio meno formas: „Visi šie žmonės iš esmės niekada nėra dirbę kartu. Šių metų projektas išskirtinis dar ir todėl, kad vienoje erdvėje susitinka kūrėjai, kurie galbūt vienas kitą pažįsta iš teatro pasaulio, tačiau bendro kūrinio kartu dar nėra kūrę.“
I. Tumaitės teigimu, ypatingu šių metų iššūkiu menininkams tapo užduotis iš tradicinės teatro scenos persikelti į itin didelę industrinę erdvę bei prisitaikyti prie visos teritorijos dydžio: „Visi penki menininkai dirbo viename procese ir derino kūrybinius sprendimus tarpusavyje, kad visas šitas audiovizualinis maršrutas aplink Petrašiūnų elektrinę sukurtų tokį vieningą pasakojimą apie skirtingas vandens būsenas.“
Šį savaitgalį visuomenei pristatytas menininkų bendradarbiavimo rezultatas paliko didelį įspūdį ir į Petrašiūnų elektrinės teritoriją gausiai plūdusiems lankytojams. Daugelis jų nepaleido iš rankų išmaniųjų įrenginių, siekdami įsiamžinti unikalų reginį.
„Gražu būna kiekvienais metais, bet šiemet – tikrai vau!“ – susižavėjimo neslėpė ir kaunietė Jolanta.
(be temos)
(be temos)
(be temos)