Feisbuko spektaklis „Mirgėjimas“: žaidimas ar realybė?

Netikėtumo efektas

Kuo gi ypatingas šis novatoriškos formos spektaklis ir kuo jis skiriasi nuo tikrų feisbuko grupių? "Mirgėjimas" vyksta po valandą keturis vakarus iš eilės feisbuko platformoje. Spektaklis kuriamas čia ir dabar, aktoriams keliant iš anksto nufilmuotus ar tiesiogiai transliuojamus reportažus, nuorodas, siunčiant žinutes, žiūrovams rašant komentarus. Stiprioji šio projekto pusė – nenuspėjamumas. Paprastai eidamas į premjerą gali bent kažkiek įsivaizduoti siužetą, režisieriaus kūrybinį braižą. Gali nuspėti ir savo paties elgseną ir savijautą. O jungdamasis į "Mirgėjimą" tu nežinai nieko.

Intriguoja ne tik nauja spektaklio forma, bet ir jo pagrindinė tema – LED apšvietimas. Prisijungus prie spektaklio transliacijos ir identifikavus šią temą, kyla klausimas: "Prie ko čia LED?" Ima aiškėti, kad patekai į uždarą grupę "Mirgėjimai Lietuvoje", kurioje žiniomis ir asmeninėmis patirtimis dalijasi žmonės, kurių įsitikinimu, LED apšvietimas yra kenksmingas ir žūtbūt reikia organizuoti pasipriešinimą. Iš tiesų šiandien, kai pasaulį matome kone vien televizorių, telefonų ir kompiuterių ekranuose, atskirti, kas yra tiesa, o kas manipuliacija, darosi vis sunkiau. Per karantiną gyvenimas dar stipriau persikėlė į socialinius tinklus, kur kasdien buriasi įvairios bendraminčių grupės, o jose knibžda ir įvairių sąmokslo teorijų šalininkų. Pati pandemija kai kam iki šiol vis dar atrodo kaip sąmokslas.

"Mirgėjimas" – nematerialus spektaklis. Kad ir kaip norisi keturių vakarų patirtį sudėlioti į vientisą įkūnytą visumą, tai padaryti sekasi sunkiai. Spektaklį labiau būtų galima įvardyti idėja. Jis atspindi šių dienų pandemijos įkalinto pasaulio realybę kur kas giliau, nei demonstruodamas virtualiosios komunikacijos žaismingas ar skausmingas ar dar kitas itin žemiškas situacijas. Pats tapęs savotišku mirgėjimu, jis prasiskverbia į tavo namus ir mirga kiekvieną kartą paspaudus apšvietimo mygtuką, nes negali užmiršti šioje grupėje iškeltų klausimų.

Bauginanti galima tiesa

Spektaklį kūrę jaunosios kartos režisierius Augustas Gornatkevičius, dramaturgė Paulina Okunytė, vaizdo menininkas Ridas Beržauskas ir medijų menininkas Gytis Dovydaitis jį paverčia žaismingai rimtu tyrimu. Tad ir apie spektaklį norisi kalbėti ir rimtai, ir ironiškai. Šioje feisbuko grupėje pristatomi mokslinių tyrimų apie galimą LED apšvietimo neigiamą poveikį rezultatai.

Grupės įkūrėjai teigia, kad šios lempos (plika akimi nematomas jų stroboskopinis efektas) gali sukelti depresiją, haliucinacijas, socialinį pasyvumą, tirpdyti individualizmą ir net akies tinklainę. Išgirdus šią įtaigiai aktorių kuriamų personažų tiesą, iš tiesų pasidaro baugoka, nes stebint spektaklį virš tavo galvos šviečia būtent LED. Tad, po velnių, kodėl gi mes naudojame šias lemputes, jeigu jos kelia tokią žalą?! Pasak grupės įkūrėjų, tiesa yra slepiama, siekiant mus kontroliuoti ir atlikti slaptus eksperimentus, visas kitas lempų rūšis masiškai pakeitus LED.

Personažai pasidalija ir "objektyvia" informacija – nuorodomis į internete prieinamus įvairius straipsnius ar vaizdo įrašus. Imi ir pats gūglinti norėdamas patikrinti informacijos teisingumą. Pateikiami faktai iš tiesų verčia susimąstyti. Vienu metu norisi patikėti (ar bent jau neatmesti šios galimybės), kad šio tipo kur kas taupesnės ir ekologiškesnės lemputės vis dėlto turi tamsiąją pusę ir mus lėtai nuodija. Vis dėlto baisiausia spektaklyje yra ne šios "tiesos" teisingumas, bet savęs pagavimas, suvokus, kaip lengvai tave galima įtikinti.

LED ir ledai

Kad įvyktų tikras spektaklis, būtinas konfliktas su antagonistu priešaky. Pastarasis čia yra – į grupę prisijungia veikėjas, kuris, pateikdamas priešingus faktus ir pašiepdamas kitų veikėjų nuomones, bando sugriauti kuriamą sąmokslo teoriją. Konfliktą kuria ne tik personažai, bet ir žiūrovai, kurie siužetą gali pakreipti kiek kita linkme. Spektaklį kuriantys ir jo eigą moderuojantys NKDT aktoriai Kęstutis Povilaitis, Deividas Breivė, Marius Karolis Gotbergas, Inga Mikutavičiūtė, Aistė Zabotkaitė, Greta Šepliakovaitė, Roberta Sigerdaitė patys tampa šio eksperimento dalyviais. Jie yra priversti reaguoti į žiūrovų komentaruose išsakytas nuomones ar užduodamus klausimus.

Čia išryškėja silpnoji spektaklio pusė: konflikto stiprumas priklauso ir nuo žiūrovų įsitraukimo, o šiam silpnėjant, mažėja ir įtampa. Tikiu, kad vis naujai rodomas spektaklis sukurs vis kitokią aurą. Mano stebėta pirmoji versija nustebino žiūrovų aktyvumu, tačiau kartu ir nesusikūrė visavertės skirtingoms pasaulėžiūroms atstovaujančios pusės. Kai kada provokuojamas konfliktiškumas atrodė neįtikinamai. Veikėjų transliuojamus monologus komentuojantys žiūrovai mėgdžiojo keiksmažodžius ir patyčias mėgstančius komentatorius, kurių gausu feisbuke. Kai kurie stipriau įsijautė į šiuos realiai egzistuojančius personažus. Vis dėlto tai nepavirto į kelias dienas ar savaites trunkančias įtemptas diskusijas ir virtualiąsias kovas, su kuriomis tikrai tenka susidurti. Pavyzdžiui, kai vegetarinę mitybą ar feministinę pasaulėžiūrą propaguojančiose grupėse "netyčia" parašo komentarą koks nors "mėsėdis" ar "vyras ne po padu".

Šioje fiktyvioje grupėje yra ir tai, ko negalima patirti realiose, – linksmų ir šmaikščių situacijų, kurias sukurti aktoriai moka puikiai. Prieš LED apšvietimą protestuojantys personažai (tikėdami savo tiesa ar juokaudami) pateikia absurdiškiausių idėjų, kaip būtų galima apsisaugoti nuo kenksmingo šių lempų poveikio. Vienai jų pasiduodu ir aš – jau kitą vakarą stebiu tolimesnę įvykių eigą valgydama ledus.

"Mirgėjimą" galima vertinti rimtai arba žvelgti kaip į žaidimą. Kurti visiškai naują reiškinį visada rizikinga ir šiame kely iššūkiai bei klaidos – neišvengiami. Panašu, kad spektaklis dar neišbaigtas, tačiau gali toks tapti, nes spektaklio kūrėjai noriai laukia žiūrovų pastabų, kaip būtų galima jį patobulinti. O kiek įtikėti jo realumu – paliekama visiška laisvė. Kaip ir apsispręsti, kas kenkia labiau – LED ar ledai?

Post scriptum

Spektaklį taip pat stebėjęs artimas žmogus, KTU fizikas, vedamas smalsumo, kartu su kolega atliko šiuo metu prekybos centruose parduodamų LED lempų tyrimą, kuris parodė, kad šio tipo lempos skleidžia nuolatinės šviesos srautą, kuris yra kažkiek (apie 5 proc. nuo bendro šviesos srauto) moduliuotas 100 Hz sinusoide. 100 Hz atsiranda invertuojant 50 Hz tinklo įtampos priešingos fazės signalo dalį. Panaši moduliacija stebima kaitrinėse, liuminescencinėse ar hologeninėse lempose. Jokio stroboskopinio efekto (pagal apibrėžimą) nepastebėta. Naudojant LED lempas tikrai galima sukonstruoti stroboskopą, bet tam reikia specialių elektroninių schemų.