E. Levinas: dalyko prasmė priklauso nuo jo santykio su kitu dalyku

Nacionalinio Kauno dramos teatro Didžiojoje scenoje pristatytas kūrėjų Vincento Adelaus, Isabelle’ės Adelus & Suran spektaklis „Veidas / Visage“, skirtas filosofo Emmanuelio Levino (1906–1995) atminimui. Bendru projektu su Liuksemburgo miesto Ešo prie Alzeto teatru siekta ieškoti bendrų jungčių tarp šiųmečių Europos kultūros sostinių – Kauno ir Ešo prie Alzeto. Šia jungtimi pasirinktas Kaune gimęs ir Prancūzijoje gyvenęs filosofas, humanistas E.Levinas.

Spektaklio dramaturgija sudaryta iš E. Levino filosofinių tekstų, parašytų 1947–1995 m. laikotarpiu, pristatomos jo idėjos, suformuluotos sąvokos, spektaklio pagrindine idėja tampa veido samprata. Spektaklio autoriai (tarp kurių ir filosofijos konsultantai Viktoras Bachmetjevas, Bernardas Fischeris, Robertas Scholtus) „Veido“ sąvoką aiškina taip: „Kai žiūriu į žmogų, dar prieš pamatydamas fizinį individą, pirmiausia matau žmogišką būtybę. Prieš mane stovintis žmogus mano atžvilgiu turi galią ir pranašumą, kurį jam suteikia jo „silpnumas ir skurdas“. Kai tik priešais mane atsiduria vyras ar moteris, aš esu už jį atsakingas.“

Scenografijoje veido idėja išreiškiama, akcentuojama pasitelkiant veidrodį. „Veidas / Visage“ – ne linijinis pasakojimas, o fragmentiškas susidūrimas su E. Levino idėjomis, išskaidant pasirinktas koncepcijas į aiškiai, pasitelkus scenografijos vizualinius sprendimus, atskirtas dalis.

Būtent scenografija, kostiumai, vaizdo projekcijos ir gyvai atliekama muzika, kuriami garso sprendimai tampa šio spektaklio stipriąja dalimi.

Priešpremjeriniuose idėjos autorių, režisierių komentaruose akcentuota, kad abstrakčios sąvokos bus siejamos su realiais gyvenimo pavyzdžiais. Tačiau, spektaklio patirtis rodo, kad jame vis dėlto gausu minčių, įspraustų į gana griežtą teorinę apibrėžtį, ne visuomet pailiustruotų apčiuopiamais, žiūrovą galinčiais artimiau paliesti pavyzdžiais.

Šiek tiek išsiskiria spektaklio dalys – „Bobis“ ir „Čiunė Sempo Sugihara“, kur filosofinė mintis sujungiama su konkrečiu prisiminimu ir istorija.

Negaliu tvirtinti, tik daryti prielaidą, kad aktoriams, kuriems teko užduotis scenoje atskleisti E. Levino idėjas, – Mariui Karoliui Gotbergui, Motiejui Ivanauskui, Povilui Jatkevičiui, Artūrui Sužiedėliui, pritrūko repeticijų, spektaklio kūrybinės komandos dėmesio, ilgesnio susipažinimo su tekstu, kuris leistų įsigilinti į E. Levino idėjas, išmokti ne tik tekstą, bet pasinerti į turinį, rasti individualių sąsajų, paralelių, suartinančių atlikėjus ir filosofą.

S. Baturos nuotr.

Prieš premjerą spektaklio režisieriai, aktoriai pasidalijo mintimis apie kūrybos procesą LRT laidoje, aktorius Povilas Jatkevičius paminėjo, kad gilinimasis į tekstus užtruko apie mėnesį. Tikėtina, kad net sudėtingesnės dramaturginės medžiagos išgliaudymas, pasitelkiant kontekstus, gali užtrukti – šiuo atveju tai filosofinės idėjos, atkeliaujančios iš net ne vieno, o penkių E. Levino veikalų.

Suprantamas kūrėjų sprendimas dažniausiai rinktis monologinę išraišką, tai, kad spektaklyje nėra tradicinių personažų, tad įsikūnijimo ar tapatinimosi su veikėju čia ieškoti ir nederėtų, tačiau užtikrintumo sakomu tekstu čia irgi stinga. Jeigu koks žodis, teksto eilutė prasprūsta ar iš atminties iškyla ne visai taip, kaip parašyta scenarijuje, atrodo, net jauti tą aktoriaus viduje tvyrančią įtampą: nėra galimybės improvizuoti, apžaisti, pasinaudoti scenine patirtimi.

Iš dalies šią aktoriams tikrai ne komfortišką situaciją taiso, nukreipia dėmesį jų judesiai, choreografiniai sprendimai, naudojamas rekvizitas.

Būtent scenografija, kostiumai, sukurti I. Adelus & Suran,  Milosho Luczynskio vaizdo projekcijos ir Rafalo Mazuro gyvai atliekama muzika, kuriami garso sprendimai tampa šio spektaklio stipriąja dalimi.

Spektaklio scenografijoje aptinkama Kauno modernistinės architektūros citata – Centrinio pašto grindų raštas, kuris inspiruotas tradicinių lietuviškų audinių. Pastebima sąsaja su 2016 m. sukurtu „Auros“ šokio teatro spektakliu „Godos“ (chor. Birutė Letukaitė), kurio projekcijose taip pat estetiškai taikliai įterpti stilizuoti tradicinių austinių juostų raštai.

„Veido / Visage“ atveju šis sprendimas pagrįstas, apgalvotas, sėkmingai sujungiantis šiuolaikinių technologijų kuriamus efektus ir istorinę, tautinę atmintį. Scenovaizdis kupinas įvairiausių detalių, kintančių projekcijų ir informatyvių nuorodų. Kadangi žiūrovas sėdi scenoje, šis spektaklis jam puiki proga susipažinti, patyrinėti scenos techninį mechanizmą, iš arti stebėti besikeičiančius scenografijos elementus.

Dažnai scenovaizdyje didesniu ar mažesniu pavidalu vis akcentuojamas veidrodžio motyvas, mintimis nuvedantis už aktorių sakomo teksto į ne kartą reflektuotą teatro, kaip visuomenės, veidrodžio idėją. Spektaklio pabaigoje, kaip buvo galima nuspėti, atveriama scenos uždanga, daugiau nei prieš dešimtmetį tos pačios scenos uždangą čia praskleidė režisieriaus Gintaro Varno spektaklis „Publika“.

Žvelgiant iš teatrologinės perspektyvos, spektaklis „Veidas / Visage“ – teatralizuota autorių pasirinktų, išgrynintų E. Levino idėjų paskaita, kurios medžiaga skaitytina (tai patvirtina išsami programėlė su spektaklio tekstu), tačiau visapusiškai realizacijai teatro scenoje, jungiančiai visus svarbiausius elementus, kol kas dar pritrūksta užtikrintumo, o gal tikslingesnių akcentų, pavyzdžių, suteikiančių energijos, dinamiškumo.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Al Razis

Al Razis portretas
Dalyko prasmė priklauso nuo jo santykio su mūsų aukščiausiu siekiu - tikslu. Taigi, kam skirtas žmogus?
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

  • Limitai – varomoji kūrybiškumo jėga
    Limitai – varomoji kūrybiškumo jėga

    Belgų choreografo, šokėjo, trupės „Not Standing“ meno vadovo Alexanderio Vantournhouto kūryboje kūnas ir daiktas tampa vienu nedalomu dėmeniu. Naudodamas scenos menams neįprastus objektus ir atsižvelgdamas į pirminę jų funkciją &...

    1
  • Kauno getas: kelionė po Vilijampolės gatveles
    Kauno getas: kelionė po Vilijampolės gatveles

    Vilijampolės gatvės mena kraupią Kauno geto istoriją. Su ekskursijos dalyviais stabtelėdama prie tuos laikus menančių pastatų, išlikusių iki šių dienų, Kauno IX forto muziejaus ekskursijų vadovė Olga Voronova dalijosi faktais, geto k...

    10
  • Naktinis gyvenimas atranda „Žalgirio“ areną – duris atvers Rampa
    Naktinis gyvenimas atranda „Žalgirio“ areną – duris atvers Rampa

    Kauno „Žalgirio“ arena ir Nemuno sala iki šiol dundėjo nuo krepšinio aistruolių bei muzikos gerbėjų keliamo triukšmo, o nuo šiol tą pajausti galės ir naktinio gyvenimo mylėtojai. ...

    5
  • „ConTempo“: nuo sporto salės iki bažnyčios
    „ConTempo“: nuo sporto salės iki bažnyčios

    Rugpjūčio 5–11 d. vyks scenos menų festivalis „ConTempo“, šiais metais pasitinkantis šūkiu „Pasaulio scena – iš arti“. ...

  • Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone liepos 16–21 d.
    Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone liepos 16–21 d.

    Liepos 16 d. Ringaudų biblioteka: 16.30 val. edukacija „Vasaros aromatai vonios burbuluose“. Liepos 17 d. Taurakiemio estrada: 19 val. lauko kino seansai. Programa derinama. Garliavos Kaimynystės parkas: 19 val. Lietuvos svarsčių kilnoji...

  • Kulautuvoje vyks bardų festivalis „Akacijų alėja“
    Kulautuvoje vyks bardų festivalis „Akacijų alėja“

    Kulautuvoje, Kauno rajone, šeštadienį vyks 24-asis dainuojamosios poezijos ir gyvos muzikos festivalis „Akacijų alėja“. ...

    10
  • Vienam žmogui konclageris, kitam – altorius
    Vienam žmogui konclageris, kitam – altorius

    Karštą vasaros dieną atsivėsinti menu gera ne tik dėl oro kondicionieriaus, įrengto galerijoje, bet ir dėl galimybės pailsėti nuo vasaros linksmybių. Pasinaudojusi galimybe paskutinį mėnesio sekmadienį nemokamai aplankyti muziejus, užsukau ...

    1
  • Lietuvos ekslibriso paroda grįžo į Kauną
    Lietuvos ekslibriso paroda grįžo į Kauną

    Knygų ir meno gerbėjai šią vasarą turi kuo pasidžiaugti – į Kauną atkeliavo jubiliejinė 25-oji Lietuvos ekslibriso paroda. Ji eksponuojama labai simboliškoje erdvėje – Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus Galaunių namuos...

  • Biografija – daugiau nei vieno žmogaus istorija
    Biografija – daugiau nei vieno žmogaus istorija

    Šiuolaikinio cirko festivalis „Cirkuliacija“ jau ne pirmi metai vis labiau plečia savo geografiją. Šiųmetis renginys apėmė platų lokacijų spektrą – Vilnių, Kauną, Šiaulius, Tauragę, Elektrėnus. Kruopš...

  • Pažaislio muzikos festivalyje – du išskirtiniai koncertai
    Pažaislio muzikos festivalyje – du išskirtiniai koncertai

    Artėjantį savaitgalį Pažaislio muzikos festivalis papuoš muzikinę Lietuvos padangę dviem neeiliniais koncertais. Pirmasis, atstovaujantis kamerinei muzikai, nuskambės liepos 13 d. jaukiajame Birštono kurhauze, o antrasis, pristatantis didi...

    1
Daugiau straipsnių