Belukštenant magiškas keramikos paslaptis

Sudėtinga technologija

Didžiulė krosnis seniausiose Lietuvoje Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) keramikos dirbtuvėse, kurioje tris dienas buvo degami (vyko degimo procesas – degama, aušinama, sumažinamas deguonies kiekis ir t.t.) simpoziume "Redukcija 2017" dalyvaujančių menininkų kūriniai, prieš pat atveriant jos masyvias duris tapo kone magiška skrynia, į kurią menininkai sudėjo savo kūrinius, nežinodami, kuo virs. Galbūt taps gražesni, puošnesni, įgiję naujų spalvų bei atspalvių, galbūt praradę pirminę savo idėją, per daug žvilgantys, nes redukcinis degimas nelengvai paklūsta net ir įgudusiam profesionalui, yra gana įnoringas, sunkiai nuspėjamas.

"Oi, ir iš kur atsirado ši turkio spalva", "O mano lėkštėje – iš kažkur vario atspalviai", "Oi, čia turėjo būti geltona, o va, žiba kažkaip mėlynai", – reikėjo gyvai pamatyti bei išgirsti menininkų šūksnius ir pamatyti nustebusius, nudžiugusius ar sumišusius jų veidus, kai į rankas paėmė dar krosnies karščiu alsuojantį savo kūrinį. Vis dėlto daugelio veidai buvo euforiškai nušvitę, nors ir toli gražu ne pirmą kartą dalyvavo simpoziume, jie kaip vaikai džiaugėsi bei stebėjosi iki galo neįmenama redukcinės keramikos paslaptimi.

Jau šeštąjį kartą vykstančiame simpoziume "Redukcija" menininkai stengėsi perprasti, prisijaukinti ypač sudėtingą technologiją: jie kiekvieną kartą nekantraudami laukia, kol bus atidarytos degimo krosnies durys, nes kiekvieną kartą oksidacinė aplinka pateikia netikėtumų, krosnyje besiblaškančios kobalto ir kitų oksidų dalelės ima ir prilimpa prie kūrinio paviršiaus visai nenumatytoje vietoje arba kūriniui persiduoda šalia buvusio kūrinio glazūros spalvos.

Tradicijų ištakos

Kaunas yra laikomas lietuviškos redukcinės keramikos lopšiu. Keramikos kūrinių dekoravimą redukcine glazūra tarpukariu išpopuliarino Ukrainoje mokslus baigęs ir 1927 m. Čekoslovakijoje tobulinęsis pirmasis Kauno meno mokyklos Keramikos studijos vedėjas Pranas Brazdžius. Po studijų Paryžiuje į Lietuvą grįžęs Liudvikas Strolis – Lietuvos keramikos patriarchas, perėmęs vadovavimą Keramikos katedrai, taip pat susidomėjo šiuo degimo būdu.

Kaip pastebi menotyrininkė Lijana Šatavičiūtė-Natalevičienė, redukcijos degimą meistriškai valdė ir kiti kauniečiai, palikę ryškų pėdsaką lietuviškos keramikos istorijoje: Jonas Mikėnas, Vaclovas Miknevičius, Valdemaras Manomaitis, Birutė Zygmantaitė. Redukcinės glazūros pradėjo mokytis jaunieji keramikai. Prieškarinė tradicija nenutrūko ir po Antrojo pasaulinio karo. Redukcinėmis glazūromis žvilgėjo pirmųjų pokario dešimtmečių Kauno "Dailės" kombinato keramikos produkcija.

"Kupinai paslapties ir ypatingo profesinio išmanymo reikalingai lietuviškai redukcinei keramikai šįmet 90 metų", – pastebi simpoziumo "Redukcija 2017" kuratorius Juris Berginis – Ženevoje veikiančios Tarptautinės keramikos akademijos narys, vienintelis Baltijos šalių menininkas, kurio trys porceliano kūriniai 49-ojoje tarptautinėje konkursinėje keramikos parodoje Faencoje (Italija) 1995 m. laimėjo "Pirkimo" prizą ir pateko į vieną didžiausių pasaulyje Faencos keramikos muziejaus kolekciją, o 1997 m. jo "Arbatinukas" naujai įsigytų kūrinių parodoje Faencoje eksponuotas greta Pablo Picasso ir šiuolaikinės keramikos pradininko Peterio Voulkoso.

Kupinai paslapties ir ypatingo profesinio išmanymo reikalingai lietuviškai redukcinei keramikai šįmet 90 metų.

Tais pačiais 1997 m. J. Berginis pelnė specialų "Sidney Myer" fondo prizą Šepartone (Australija), 2013 m. jo darbai kartu su pasaulinio garso keramikais atrinkti iš Faencos tarptautinio keramikos muziejaus kolekcijos parodai "XX a. skulptūrinė keramika", bet bene įdomiausia, kad į Sonomos universiteto (JAV, Kalifornija) skaitmeninių vaizdų kolekciją J.Berginio darbai įtraukti greta Salvadoro Dali, Leonardo da Vinci, Vasilijaus Kandinskio, Kazimiero Malevičiaus, Jurgio Mačiūno kūrinių.

Deja, projektas, rengiantis tarptautinį redukcinės keramikos simpoziumą, siekiant išlaikyti Kauno keramikos meno tradicijas ir plėtojant keramikos technologijų galimybes, taip pat ieškant bei ugdant jaunus talentus Lietuvoje bei užsienyje (simpoziumo autorių išskirtiniai meno objektai pristatomi konkursinėse parodose visame pasaulyje), negavo nė 1 euro nei iš Kultūros ministerijos, nei iš Kauno savivaldybės. O senutėlę degimo krosnį, kiek išmano ir išgali, pasiremontuoja patys keramikai, nes krosnis jau sunkiai šnopuoja ir jai tiesiog būtina profesionali techninė apžiūra bei pagalba. Bet ar kam nors, be kelių entuziastų, tai rūpi?

Išryškinant idėją

"Šiųmečiame tarptautiniame simpoziume "Redukcija 2017" dalyvavo 30 menininkų iš Lietuvos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Anglijos", – prieš prasidedant parodai informavo LDS Kauno keramikos sekcijos pirmininkė, simpoziumo organizatorė Živilė Bardzilauskaitė.

Atsivežti redukciniam degimui kūriniai (vadinamasis biskvitas) buvo sukurti iš balto, rudo ir kt. molio bei porceliano, tai ir lėmė redukcijos nenuspėjamumą, nes dėl skirtingų molyje esančių priemaišų pakito spalvos ar jų atspalviai, tarkim, po degimo išryškėjo raudoni vario tonai arba dėl susikaupusio didelio sidabro kiekio, nes šįmet simpoziume daug menininkų rinkosi sidabro turinčią glazūrą, kūrinys prarado redukcinei keramikai būdingą žvilgesį ir įgavo dūminį efektą, kuris, tarkim, Lauryno Stanevičiaus "Erdvei", regis, išėjo tik į naudą.

Redukcinis spindesys menininkui tampa ne tik technologiniu iššūkiu, bet ir proporcinio jutimo išbandymu, nes panaudotas piktnaudžiaujant tampa gana banalus bei lėkštas.

"Redukcine glazūra reikia padengti taip ir tiek jos, kad nekiltų abejonė, kad buvo reikalinga, tai ne dažai, ji turi išryškinti idėją," – savo patirtį menininkams kasmet perduoda šį degimą puikiai išmananti, taip pat šio simpoziumo organizatorė (ypač technologinės jo dalies) keramikė Daiva Ramoškaitė. Ji parodoje eksponuoja subtilių spalvinių tonų lėkštę su Gedimino stulpais ir ženklais, jungiančiais trijų tautų vienos nacijos mintį.

Itin taikliai, būtent redukciniu degimu atsiskleidžia Virginijos Laužadienės "Užtemimas" ir Mindaugo Pridotko kūrinys – juoda (matinė, be jokio blizgesio) žmogaus galva-veidas, iš burnos pučiantis redukciškai blizgantį burbulą, o gal besiformuojantį žodį ar visą pokalbį. Įdomiai redukcinį degimą derino su naujosiomis technologijomis Kristina ir Marius Ramonaičiai, sukūrę išradingą "Anapus kasdienybės", dėmesį, kaip visada, atkreipė Konstancijos Dzmidavičienės darbas "Miražas": gėriesi jo švariu technologiniu atlikimu, gilia mintimi, poetiniu laivo su stiklo burėmis simboliu ir keramikos bei stiklo sinteze.

Negali nestabtelėti prie Jolantos Galdikaitės įdomios formos katino, jo formą redukcinė glazūra pabrėžia ir papildo. Jaunatviškas bei gaivus Dalios Ivanauskaitės-Gineitės "Selfis" ir Domilės Ragauskaitės kūrinys, žaisme sužavi Dainos Daukšienės poetinis ir drauge humoro nestokojantis "Miglos pūtikas".

Visų darbų neaptarsi ir nepakomentuosi, reikia juos pamatyti savomis akimis, o širdis, nuovoka, skonis pašnibždės, kur redukcinis degimas panaudotas tikslingai, konceptualiai, kur galbūt pasiduota jo kerams, nes jį suvaldyti sudėtinga. Būtent todėl ir rengiami šie simpoziumai – kad lietuviškos redukcinės keramikos tradicija ne išnyktų, o tik stiprėtų.

Kas: VI tarptautinio keramikos simpoziumo "Redukcija" paroda.

Kur: Kauno rotušėje.

Kada: veikia iki spalio 2 d.