Baletas „Dezdemona“ – muzikos universalumo grožis

Pasakoja istoriją

Vienu garsiausių šiuolaikinių Lietuvos kompozitorių laikomo A. Šenderovo (1945–2019) dviejų dalių baleto „Dezdemona“ premjera Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre įvyko 2005 m. Publika šį Williamo Shakespeare’o tragedijos įkvėptą spektaklį iškart pamėgo dėl jo emocinės muzikinės kalbos. Tais metais baletas taip pat buvo pripažintas geriausiu metų muzikos kūriniu sceninių kūrinių kategorijoje. Gegužę „Dezdemona“ pirmą kartą atgims Kauno scenoje.

D. Rimeikos nuotr.

Baleto muzikos vadovas ir dirigentas Ričardas Šumila pasakoja, kad tai jam kilo mintis KVMT statyti būtent A. Šenderovo „Dezdemoną“. „Šiuo baletu susižavėjau prieš kelerius metus, o A. Šenderovo muzika man imponavo visada. Džiaugiuosi, kad ir pačiam teko nemažai prisiliesti prie šio kompozitoriaus kūrinių, ne kartą bendrauti su A. Šenderovu, stebint jo precizišką darbą. Svarstydamas, kokio baleto reikėtų KVMT scenai, iškart pagalvojau apie „Dezdemoną“. Baletą režisuoja choreografė A. Cholina, su kuria kartu dirbome KVMT statydami operą „Traviata“. Ji yra tikra profesionalė, tad laukia išties įspūdinga premjera“, – sakė dirigentas.

Kinematografišką ir labai spalvingą A. Šenderovo muziką sudėtinga atlikti. Ji labai paslanki – ritmas gali būti greitesnis, gali būti lėtesnis.

R. Šumilos teigimu, šio baleto muziką gana sunku atlikti, tad orkestrui kilo ne vienas iššūkis. Tačiau viską atperka A. Šenderovo muzikos grožis, užvedantis tiek orkestrą, tiek šokėjus.

Baleto muzika parašyta gana dideliam orkestrui, tokiam KVMT ložė yra kiek per maža. Tad visų pirma kilo techninis iššūkis visiems kartu susėsti. „Be to, kinematografišką ir labai spalvingą A. Šenderovo muziką sudėtinga atlikti. Ji labai paslanki – ritmas gali būti greitesnis, gali būti lėtesnis. Norint ją atlikti, reikia gero muzikinio pojūčio“, – sakė pašnekovas.

Sudėtingiausia esą muzikantams, grojantiems styginiais instrumentais: jų partijose būtinas visiškas tikslumas, ideali intonacija. „Nepaisant iššūkių, orkestras dirba su didžiuliu entuziazmu, kadangi A. Šenderovo muzika yra labai graži, dramatiška, pasakojanti istoriją. Ji artima lietuviškam muzikiniam koloritui, tačiau turi ir žydiškų motyvų – kompozitorius niekada nebėgo nuo savo šaknų“, – pasakojo dirigentas.

D. Rimeikos nuotr.

Žydiškai lietuviškas skambesys

Ne kartą dirigavęs A. Šenderovo kūriniams, R. Šumila kompozitorių prisimena kaip nuoširdų, draugišką, linksmą ir paslaugų žmogų.

„A. Šenderovas tiesiog gyveno muzika. Jo kūriniai jam labai rūpėjo, tad net po premjerų kompozitorius toliau juos tobulindavo iki skrupulų. Jis buvo reiklus tiek sau, tiek atlikėjams. Visada surasdavo, kaip dar būtų galima patobulinti partitūrą ir grojimą. Dažnai paskambindavo, tad galėdavai su juo pasitarti dėl kūrinio atlikimo, visada padėdavo, patardavo, būdavo labai draugiškas, – prisiminimais dalijosi dirigentas. – Kalbėdamas apie savo kūrinius, A. Šenderovas visada papasakodavo, kaip gimė jo muzika, visi jo kūriniai turėjo savo istoriją. Taip būna ne visada, ne visi kompozitoriai gali papasakoti apie pirminę kūrinio idėją.“

Pasak R. Šumilos, A. Šenderovo muzikinis palikimas svarbus tuo, kad jis buvo vienas iš senosios Lietuvos kompozitorių mokyklos atstovų. Buvęs kompozitoriaus Eduardo Balsio mokinys A. Šenderovas iš mokytojo perėmė gebėjimą tiesiog genialiai valdyti orkestruotę.

Santykis: kauniškių pastatyme garsas ir judesys itin glaudžiai susiję – šokėjai šoka įsiklausydami į muziką ir iš jos kylančias emocijas. / D. Rimeikos nuotr.

„A. Šenderovo muzika – labai melodinga, yra ir lietuviško kolorito, ir žydiškos intonacijos. Ne vienas jo kūrinys yra paremtas žydiškais tekstais ir melodijomis. Lietuviškos ir žydiškos muzikos samplaika jo kūryboje buvo labai ryški ir išties unikali“, – akcentavo R. Šumila.

Emocijų muzika

Baleto dirigentas Julius Geniušas pritaria, kad, ruošiantis premjerai, dirigentui ir orkestrui išties tenka įdėti daug darbo. Tačiau pasiruošimo procesas yra be galo įdomus ir malonus, nes A. Šenderovo muzika tiesiog užburia ir įtraukia.

„A. Šenderovo muzika yra labai emocionali, kinematografiška, uždeganti mane ir muzikantus. Be abejonės, kartais susiduriu su muzika, kuri nėra man artima. Tada tenka stengtis ją suprasti, ieškoti tam tikro rakto. Šiuo atveju jokio rakto nereikia, nes muzika tave paliečia savaime, – sako jis. – Nors žiūrovams A. Šenderovo muzikos klausytis lengva, ją atlikti iš tikrųjų ne taip paprasta. Tačiau iššūkiai dirigento darbą tik padaro įdomesnį.“

A. Šenderovas kūrė tiek kamerinę, tiek simfoninę muziką, atliekamą koncertų salėse įvairiose pasaulio šalyse. J. Geniušas pastebėjo, kad stiprias emocijas sukelianti, kinematografiškumo turinti žymiojo kompozitoriaus muzika labai tiktų net Holivudo kino filmams.

„A. Šenderovas rašė muziką taip, kad ji paliestų kuo daugiau žmonių. Tad ji – universali, suprantama visiems. Jis nebuvo iš tų kompozitorių, kurie, siekdami muzikologų įvertinimo, rašo kuo įmantriau. A. Šenderovas sakydavo, kad muzika, visų pirma, turi būti graži. Šiame balete skambanti muzika tokia ir yra“, – šypsosi dirigentas.

Svarbiausia – choreografas

Pasak J. Geniušo, Kaune „Dezdemona“ bus kiek kitokia nei Vilniuje. Spektaklis bus šiek tiek ilgesnis, nes papildomai skambės muzika iš A. Šenderovo parašyto koncerto violončelei, kuriame skamba Dezdemonos muzikinė tema. Visiškai skirsis ir baleto choreografija, režisuojama A. Cholinos. Nuo W. Shakespeare’o nebus nutolstama, siužetinė linija išliks, tačiau daugiau bus gilinamasi į veikėjų jausmus ir charakterius.

„A. Šenderovas yra sakęs, kad spektaklyje svarbiausias yra ne kompozitorius, o choreografas. Juk būtent jis, panaudodamas kompozitoriaus muziką, režisuoja baletą. Iš tiesų – spektaklį režisuojanti A. Cholina atliko didžiulį darbą. Kruopščiai įsigilinusi į muziką, ji sukūrė spektakliui libretą ir labai spalvingus personažų charakterius. Mane žavi tai, kad šiame pastatyme muzika ir choreografija veikia labai glaudžiai. Šokėjai šoka įsiklausydami į muziką ir iš jos kylančias emocijas, – atskleidė jis.

Spektaklio metu veikia trys pagrindinės muzikinės temos – Dezdemonos, Otelo ir Jago. Balete šios temos, anot J. Geniušo, nuolat labai įdomiai ir išradingai keičiasi, priklausomai nuo herojų emocijų. „Dezdemonai skirta muzika vieną akimirką gali skambėti labai romantiškai ir lyriškai, kitą – įgauti kur kas daugiau dramaturgijos ir ekspresyvumo“, – pasakojo dirigentas.

J. Geniušo teigimu, A. Šenderovas buvo iš tų kompozitorių, kuris nuolat tobulindavo savo muziką. Tad net jau įvykus „Dezdemonos“ premjerai Vilniuje, jis su kiekvienu spektakliu vis ką nors pakeisdavo, patobulindavo. Pašnekovas apgailestauja, kad garsiojo kompozitoriaus jau nebėra, tad ruošiantis spektakliams nebebus galima pasitarti, drauge ieškoti naujų interpretacijos būdų.

Jis nebuvo iš tų kompozitorių, kurie, siekdami muzikologų įvertinimo, rašo kuo įmantriau. A. Šenderovas sakydavo, kad muzika, visų pirma, turi būti graži.

„Džiaugiuosi, kad geniali A. Šenderovo muzika pastaruoju metu vis dažniau atgimsta teatruose ir koncertų salėse, – akcentavo jis. – Ruošdamiesi premjerai, visi jaučiame didelę atsakomybę. Norime pateisinti žiūrovų lūkesčius ir „Dezdemoną“ pakelti į kitą lygį. Tačiau nesinori lygintis su Vilniuje statytu spektakliu, jie yra tiesiog per daug skirtingi savo choreografija.“

Dėmesys perkusijai

Kurdamas A. Šenderovas glaudžiai bendradarbiavo su ne vienu muzikantu: violončelininku Davidu Geringu, perkusininkais Arkadijumi Gotesmanu, Pavelu Giunteriu. A. Gotesmanas mušamaisiais grojo pirmajame „Dezdemonos“ pastatyme, o šiuo metu ruošiasi spektakliui Kaune.

„Šiame balete labai spalvingai pasirodo mušamųjų instrumentų grupė, veiksmui scenoje suteikianti stiprių emocijų. Spektaklyje mušamaisiais instrumentais groja ne tik keturi orkestro muzikantai, bet ir scenoje atskirai pasirodantis perkusininkas A. Gotesmanas. Stebėdamas įvykius scenoje, jis beveik viso spektaklio metu atliks džiazines perkusijos improvizacijas, – atskleidė J. Geniušas. – Spektaklio pabaigoje žiūrovai išgirs D. Geringo atliekamos violončelės solo partijos įrašą iš A. Šenderovo „Koncerto in Do“.

Draugas ir mokytojas

A. Šenderovą pažinojęs ir jį savo draugu vadinantis perkusininkas A. Gotesmanas džiaugiasi, kad kompozitorius bus prisimintas KVMT scenoje. Baleto „Dezdemona“ muziką jis įvardija kaip ypač gilią ir puikiai atspindinčią klasikinio kūrinio siužetą.

„Būdamas A. Šenderovo draugas, džiaugiuosi, kad spektaklis atgims po ilgos pertraukos. Kaip atlikėjas, su malonumu ruošiuosi vėl tapti šios nuostabios muzikos dalimi. Atlikti „Dezdemoną“ man visada buvo didžiulė šventė, – sako jis. – A. Šenderovo muzikinis palikimas yra tikrai svarbus. Jis parašė daug įvairių žanrų muzikos, tad ją gali atlikti daugybė atlikėjų. Apie aukštą lygį byloja ir kompozitoriaus Lietuvoje ir užsienyje gauti apdovanojimai ir premijos. A. Šenderovas buvo savito braižo kompozitorius, kruopščiai prižiūrėjęs savo kūrinius. Nesvarbu, ar tai būtų baletas, ar koncertas, jis drauge su atlikėjais prieš kiekvieną pasirodymą viską tobulindavo iki mažiausios detalės. Partitūrą visada rašydavo pieštuku, kompiuteriu nesinaudojo.“

A. Gotesmanas pasakoja iš garsiojo kompozitoriaus gavęs ne vieną pamoką. Su A. Šenderovu jis bendradarbiavo rašydamas muziką, kompozitoriaus kūrinius papildydavo perkusijos garsais. „A. Šenderovas labai mėgo šiuolaikinius perkusijos garsus. Jo manymu, jie muzikai suteikia gyvybės, nuotaikos – prisiminė A. Gotesmanas. – Drauge daug kalbėdavome apie muziką, diskutuodavome, improvizuodavome. Šiandien, grodamas savo soliniuose koncertuose, vis prisimenu mūsų pokalbius ir pasinaudoju jo įžvalgomis, savo perkusinį komplektą vis papildau naujas garsais ir garseliais. Manau, kad jam tai patiktų.“

Pasak A. Gotesmano, A. Šenderovas buvo labai gilus žmogus, aplinkiniams dažnai ištiesdavęs pagalbos ranką. „Atvažiavęs pas jį, visada būdavai pavaišintas braškėmis ir pagal senovinį žydišką receptą keptomis bandelėmis. A. Šenderovas turėjo puikų humoro jausmą, visada šypsojosi ir nuolat galvojo apie muziką, kūrė. Be muzikos jis turbūt nenugyveno nė dienos – kalbėjo pašnekovas. – A. Šenderovą prisimenu kaip ypatingą menininką, įvaldžiusį daugybę idėjų, spalvų ir muzikinių sluoksnių.“