Atskleidė trapią, bet nepalaužiamą moters prigimtį

Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje pristatoma Vokietijoje gyvenančios lietuvių kilmės menininkės Aldonos Gustas kūrinių paroda "Esu gamtos dalis..." Ekspoziciją sudarantys piešiniai – tai menininkės poezijos knygas iliustruojantys darbai.

Vaiskaus raudonio lūpos – it sirpti ūmai nustojusi vyšnia, viliojanti ją nuskinti ir pajusti sultingą, bet rūgštų skonį – šnabžda istorijas, kurios plastiškai rangosi popieriaus lape, prasitęsia besidraikančiuose abstrakčių figūrų plaukuose, švelniai erotizuotuose jų kūnų linkiuose. Šie vaizdiniai sugeria žvilgsnį, veda jį plona, anglimi piešiama, nenutrūkstančia linija, pulsuojančia gyvybe. "Esu gamtos dalis ir viskas aplink mane yra vientisa", – šie poetės, dailininkės Aldonos Gustas žodžiai nuskamba, susipindami su juoda linija jos piešiniuose.

Parodos pagrindas – kūriniai iš ciklo "Moterys su burnomis". Greta pristatomi darbai iš ciklų "Simbiozės moterys", "Žodžių kubeliai" ir kt. Paroda suformuota iš 1990–2012-ųjų piešinių ciklų, inspiruotų paslaptingos moters esybės, kuri menininkės darbuose neretai įgauna mistifikuotus animalistinius pavidalus, spinduliuojančius moterišką švelnumą, ramybę, pasiaukojimą ir kartu jėgą, drąsą, nuolatinę kovą.

Kaip teigiama parodos anotacijoje, kūrėją labiausiai domina laisva, juslinė moters prigimties pusė, grąžinanti prie pirminių ištakų, prie gamtos.

Piešiniai kupini nevaldomos energijos, gaivalo, tarsi inspiracija būtų užvaldžiusi dailininkę staiga, sugriebusi ją ir vedžiodama ranką, neleisdama atsikvėpti, skatinusi kurti, susilieti su mintyse gimusia vizija, tapti ja ir paskleisti savo jausmus, nelyg vasaros vėjo blaškomus gležnus žiedlapius balto lapo plokštumoje.

Juoda, balta ir raudona – trys elementai. Jais A.Gustas varijuoja atskleisdama trapią, tačiau nepalaužiamą moters prigimtį, kurioje lengvas erotiškumas susipina su animalistine jėga.

Kaip pastebima parodos anotacijoje, visos menininkės kuriamos moterys yra simbiozės moterys – tai moterys-žuvys, moterys-paukščiai, moterys-žvėrys, moterys-augalai. Suteikdama moteriai pusiau gyvūno, pusiau augalo pavidalą, kūrėja pripildo ją mistifikuotų galių, pakylėja jos prigimtį link dieviškosios, savyje harmoningai sujungiančios priešiškus elementus, žvilgsnį kreipiančius prie ištakų, natūralaus santykio su gamta ir jos kūriniais.

Dailininkės darbuose nėra aiškaus moters atvaizdo – autorė yra sakiusi, kad nori sugriauti vaizdavimo stereotipus. Abstraktūs simboliai piešiniuose įaudrina vaizduotę, leisdami jai regėti neįprastus personažus, atklydusius iš menininkės vidinio pasaulio.

Kad galėtum suprasti, į A.Gustas darbus reikia įsiklausyti, atrasti piešiniuose slypinčią poeziją, jos klausytis. Piešinių erdvėse išsiskleidžiantys moterų žvilgsniai, lūpos, gestai suskamba tik tada, kai žiūrovas pamiršta primestas taisykles ir pradeda gilintis į savo kilmę, kiekviena kūno ląstele išjausti pasaulio tobulumą jo netobulume.

Neeilinė berlynietė

Aldona Gustas (g. 1932) – lietuvių kilmės rašytoja ir dailininkė, nuo 1945 m. gyvenanti bei kurianti Vakarų Berlyne. Menininkę garsina tiek jos kūryba, tiek faktas, kad 1972 m. moteris subūrė legendinę "Berliner Malerpoeten" grupę. Jai priklauso (ar priklausė) tokie garsūs asmenys, kaip 1999 m. Nobelio literatūros premijos laureatas Günteris Grassas, Friedrichas Schröderis-Sonnensternas, Kurtas Mühlehauptas ir kiti. Grupės menininkai rašo ir patys iliustruoja savo eiles ar prozą.

Pačios žodžiais tariant, šioje grupėje buvo žmonės su dvigubu talentu: rašytojai, kurie piešė, ir dailininkai, kurie kūrė poeziją. Tokių žmonių Vakarų Berlyne buvę daug. "Tokių grupių nebuvo nei Londone, nei Niujorke. Miesto senatas, Goethe's institutai labai rėmė mūsų grupę. Išleidome mūsų parodų Briuselyje, Roterdame, Insbruke ir kituose miestuose katalogus", – žiniasklaidai yra sakiusi kūrėja. Jos kultūrinė veikla įvertina Vokietijos valstybiniu apdovanojimu "Bundesverdienstkreuz".

Grupėje "Berliner Malerpoeten" ji buvo vienintelė moteris, tačiau sugebėjo bendrauti su sudėtingo būdo kolegomis. "Vakarų Berlynui ši grupė buvo svarbus kultūrinis reiškinys. Ir aš, atvykusi į Berlyną iš Lietuvos miškų, subūriau šiuos jaunus vyrus, atrinkdavau jų darbus parodoms, rengdavau katalogus. Jie buvo labai ištikimi kolegos, tikri draugai. Tai buvo kažkas nepaprasta", – sakė A.Gustas.

Menininkė išleido keliolika lyrikos rinkinių, kurių didžiąją dalį taip pat pati iliustravo.

Kūrinius Nacionaliniam M.K.Čiurlionio dailės muziejui paskolino Berlyno Mühlenhaupto muziejui priklausanti "Browse galerija".

Kas? A.Gustas kūrinų paroda "Esu gamtos dalis".

Kur? Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje.

Kada? Veikia iki rugpjūčio 2 d.

Galimybę pažinti A.Gustas ne tik dailės kūrinius, bet ir poeziją, suteikia neseniai pasirodžiusi dvikalbė jos ir poeto Juliaus Kelero poezijos knyga "Dviese apie meilę".

Monologai dviese

Idėja leisti dvikalbių knygų apie meilę seriją gimė poetui Juliui Kelerui. Jo knyga duetu su lenkų poete Barbara Gruszka-Zych buvo išleista 2012 m. Pernai pasirodė aptariamoji knyga (tekstus į lietuvių ir vokiečių kalbas vertė Giedrė Bartelt), ateityje J.Keleras norėtų seriją tęsti.