Atgyja Kauno rotušės rūsiai

Kaunas, įsikūręs vidurio Lietuvoje, dviejų didžiausių šalies upių sankirtoje, jau nuo seno buvo apipintas įvairiais mitais ir kitomis mįslingomis istorijomis: Kauno pilyje miegantys kunigaikščio Vaidoto kariai, lemtingas Napoleono persikėlimas per Nemuną.

Mūsų miestas – gyvas, nuolat kintantis, spalvingas organizmas, kurio variklis – jame gyvenantys žmonės. Šiandien Miesto muziejus nupučia dulkes nuo fonduose saugomų archeologijos radinių, menančių šimtmečių senumo Kauno istoriją, ir pristato juos muziejaus lankytojams. Čia kiekvienas susipažins su puošniausiais ir daugiausiai simbolikos turinčiais miestietiško interjero elementais – kokliais, iš kurių statytos patalpas apšildančios krosnys ir židiniai. Kokliai, puošti augaliniais, gyvūniniais, antropomorfiniais ir heraldiniais motyvais, yra saviti meno kūriniai ir tuo pačiu miestietiškos realybės – madų, buities – atspindžiai, o taip pat – pagrindinis elementas viduramžių miesto reiškiniams suvokti, liudijantis tradicijas, ryšius bei įvairių kultūrų įtaką.

Siekdami pristatyti lankytojui kauniečių, gyvenusių prieš kelis šimtmečius, kasdienybę ir išryškinti Kauno išskirtinumą, atsineštą iš Hanzos miestų sąjungos, ekspozicijos rengėjai kviečia apžiūrėti buitinės keramikos artefaktus – įvairaus dydžio ąsočius, puodynaites, bokalus, keptuves, lėkštes ir net taupykles. Tiek suaugusį, tiek vaiką pradžiugins vienų seniausių taktinių stalo žaidimų, skirtų dviem žaidėjams, elementai – šaškių ir šachmatų vaikštukai. Neliks nuskriausti ir senąja Lietuvos virtuve besidomintys lankytojai – jų laukia autentiški receptai.

Apsilankius miesto rotušės rūsiuose bus galima ne tik pamatyti, bet ir sužinoti eksponuojamų muziejinių vertybių radimvietes dideliame Kauno senamiesčio žemėlapyje.

Naujojoje Rotušės rūsiuose pristatomoje ekspozicijoje atkurtas ir Tarpukario pašto tarnautojo kabinetas. 2015 m. pabaigoje bendrovė „Teo“ pardavė Kauno Rotušės aikštėje esančius XVI a. pabaigoje pastatytus pastatus (nuo XIX a. 3-čio dešimtmečio čia veikė arklių pašto stotis) ir uždarė 1994 m. juose atidarytą Ryšių istorijos muziejų. Siekiant, kad sukaupti eksponatai būtų prieinami visuomenei, Kauno miesto muziejus perėmė ir rodo dalį pašto istorijai skirtos ekspozicijos. Tai unikalūs specialiai tarpukario Lietuvos pašto tarnyboms Panevėžio pašto dirbtuvėse pagaminti baldai su meistrų metalinėmis lentelėmis: pašto laikrodis, spintos, pakaba rūbams, stalai, kėdės, pašto skirstytojo krėslas ir kt. Muziejaus lankytojams pristatomos XIX a. pabaigos – XX a. pirmos pusės pašto korespondencijos dėžės. Turėtų sudominti ir XX a. 3-čio dešimtmečio pašto tarnautojo uniforma, XVII a. pašto pasiuntinio aprangos rekonstrukcija, pašto siuntų krepšiai, pašto tarnybų iškabos, pašto karietos ir vagono žibintai, pašto antspaudai, perlaidos, laiškai ir dar daug kitų unikalių eksponatų.

Rotušės rūsių skliautai neįsivaizduojami be meno dirbinių, taigi atskiroje erdvėje įsikūrę stiklo menininkų darbai. Parodos kuratorius Artūras Rimkevičius, subūręs aštuonių kūrėjų grupę, pristato parodą „4+4“. Jo teigimu, parodos pavadinimas atskleidžia jos esmę – siekiant parodyti stiklo meno įvairovę, idėjines kryptis, menininkų išskirtinumą technine ir plastine prasme, pasirinkti keturi dailininkai vyrai ir keturios menininkės moterys. Visi jie gyvena ir kuria Kaune, visi labai skirtingi, tačiau jų darbuose susijungia įvairios idėjos, išlaikomas plastinis vientisumas. Parodoje eksponuojami darbai išmąstyti, racionalūs, stiklas jungiamas su metalo medžiagomis, konstrukcijomis. Lankytojai ras ir vitražo kompozicijų, skulptūrinių darbų, atskleidžiančių improvizacijas.