Ar atsiradus tramvajui gyventojai persėstų į jį iš automobilių? Kokią transporto problemą jis padėtų išspręsti? Ar Kauno pavyzdžiu galėtų pasekti ir kiti Lietuvos miestai? Apie tai su „Žinių radijo“ žurnalistu diskutavo Lietuvos keleivių vežėjų asociacijos prezidentas Gintaras Nakutis.
– Ne vienerius metus vyko diskusijos apie tokį transportą Lietuvoje. Ar galima paprastai atsakyti, reikia Lietuvoje tramvajaus, ar ne?
– Vienareikšmiško atsakymo nėra, bet jei jis bus, tai bus labai gerai. Mano nuomonė tokia, kad tramvajus yra efektyvesnė viešojo transporto priemonė. Juo galima pervežti daugiau keleivių, jis ilgaamžiškesnis ir patikimesnis. Visais atvejais tai būtų drąsus ir geras žingsnis.
– Kaunas ne vienerius metus išgyveno be tramvajaus. Ar nekeista, kad dabar jo prisireikė?
– Miestas gali gyventi ir toliau, bet ar keleiviams bus patogu? Yra gerai išvystytas autobusų ir troleibusų tinklas, bet ateina metas, kai keleivių atsiranda vis daugiau. Be to, mes norime, kad jų atsirastų daugiau, kad būtų važiuojama ekologišku transportu, todėl reikia kitokių sprendimų.
Visai neseniai Bolonijoje, kur gyvena apie 400 tūkstančius gyventojų, buvo pradėtas eksploatuoti visiškai naujas tramvajus, taip pat ir viename Suomijos mieste, dydžiu panašiame į Kauną. Tokie sprendimai priimami tam, kad kelionės keleiviams būtų greitesnės ir patogesnės.
– Ar Europoje pastebimos tendencijos ieškoti alternatyvų ir persodinti žmones iš automobilių į viešąjį transportą?
– Šios paieškos vyksta visada, bet su tradiciniu transportu ateina galimybių ribos ir reikia ieškoti naujų sprendimų. Pasisakome už naujas sistemas, bet viskas turi savo privalumus ir trūkumus. Siekiama, kad viešojo transporto naudojimas nemažėtų ir kad atsirastų daugiau keleivių. Nemanau, kad jei atsiras tramvajus, kažkas pasakys, kad jo nereikėjo.
– Vieni tikisi mažesnių spūsčių, kiti abejoja to nauda. Ar gali tramvajus persodinti didžiąją dalį vairuotojų į viešąjį transportą?
– Jei darysime viską, kad būtų patogiau važiuoti lengvaisiais automobiliais, jei platinsime gatves ir sankryžas, tai to nepasieksime. Bet yra kompleksiniai sprendimai, tokie kaip ribojamas važiavimas į centrą su lengvaisiais automobiliais ar tokios sistemos, kai žmogus su automobiliu atsisėda iki tam tikro punkto miesto pakraštyje ir tada persėda į viešąjį transportą. Mes visada kalbame apie tai, kad reikia išsodinti žmones iš automobilių, bet jiems sudaromos sąlygos. Jei pinigus, kuriuos sukišame į infrastruktūros gerinimą lengviesiems automobiliams, skirtume viešajam transportui, jis tiksliai, gerai ir gražiai važiuotų kas 5–6 minutes. Tada vairuotojas, sėdintis spūstyse, pagalvotų, ar jam geriau čia sėdėti ir klausytis radijo, ar sėsti į viešąjį transportą ir ramiai pasiekti tikslą.
– Ar Lietuvos vairuotojus išvis įmanoma persodinti į viešąjį transportą? Galbūt žmonės turi tokią mąstyseną, kad iš principo nori važiuoti savu automobiliu?
– Tai yra mūsų bruožas, galbūt nacionalinis, o gal ir ne. Visur taip buvo. Automobilizacija pas mus prasidėjo neseniai, okupacijos metu galimybės įsigyti automobilį nebuvo plačios, o dabar šeimoje galime turėti 2–3 automobilius. Galbūt mes esame pasiilgę, išalkę automobilių ir nenorime jų atsisakyti. Reikia pradėti mokykloje edukuoti vaikus, kad viešasis transportas yra gėris, kuriuo reikia naudotis. Vienam keleiviui pervežti viešuoju transportu išmetama mažiau CO2 nei lengvuoju automobiliu.
– Ar reikia nusiteikti, kad tramvajus turi ne tik teigiamą pusę, bet gali sukelti ir sumaišties mieste?
– Nemanau. Bus reikalinga pakeisti kelių eismo taisykles ir kai kuriuos įstatymus. Tačiau kituose Europos miestuose nieko tokio nėra, tik pradžioje bus neįprasta, bet vėliau žmonės apsipras ir nematys jokių problemų. Nesklandumų tikrai nebus.
– Ar augančios dyzelino kainos gali turėti įtakos žmonių apsisprendimui dėl viešojo transporto?
– Gatvės yra pilnos, o viešasis transportas nėra toks perpildytas. Akivaizdu, kad dabar elektra yra pigesnė, todėl elektriniais autobusais su Europos Sąjungos parama yra atnaujinamas viešojo transporto parkas. Šiuo metu yra nupirkta 450 elektrinių autobusų, taip pat numatytos lėšoms dar 500 autobusų. Elektrinių autobusų savikaina yra gerokai mažesnė nei dyzelinu varomų autobusų. Tam, kad žmogus nenaudotų lengvojo automobilio, turi būti geras viešasis transportas. Jei tinklas bus tankus, o tramvajus gali tą užtikrinti, tai bus gerai.
Trasos, kuriomis važiuoja autobusai ir troleibusai, atsilaisvins. Tuomet jas bus galima panaudoti plečiant ir gerinant paslaugos kokybę kituose maršrutuose. Taip pat bus sutvarkyta gatvės infrastruktūra. Tramvajus 2025–2026 metais galėjo atsirasti ir Vilniuje, bet taip nutiko, kad neatsirado.
– Ar Kauno pokyčiai paskatins ir Vilnių veikti plačiau?
– Kol kas buvo kalbama apie tradicinį transportą, bet pasigirsta pareiškimų, kad yra išsemtos galimybės ir reikalingos bėginės transporto priemonės. Būtų gerai tramvajų turėti ir Vilniuje, o galbūt net ir Klaipėdoje.
Visas pokalbis – „Žinių radijo“ reportaže:
(be temos)
(be temos)
(be temos)