"Naujametę naktį žiūrėdamas į fejerverkų nušviestą dangų visada sau sakau: rytojus dovanos stebuklą. Dabar puiki proga sau vėl tą patį pasakyti", – prie krūtinės glausdamas nuo šalčio tirtančią draugę prasitarė kaunietis Nerijus.

Sentimentai vaikystės prisiminimams, kai kartu su tėčiu į dangų šaudydavo petardas – dar viena priežastis, dėl kurios šiltus patalus penktadienio vakarą jaunuolis iškeitė į "Fejerverkų fiestą" Nemuno pakrantėje. Gražu, atotrūkis nuo pilkos kasdienybės, pramoga akims – paklausti, kodėl fejerverkai taip žavi, tikino kalbinti miestiečiai. Tik viena mergina prasitarė į renginį atvykusi dėl kitos priežasties. "Man labai patinka Marijonas", – šiltų jausmų atlikėjui neslėpė jaunoji gerbėja.

"Prašau visų dėmesio. Pakelkite akis į dangų", – dainininkų Šorenos ir Justo apšildytus susirinkusiuosius intrigavo vakaro vedėjas. Jau po akimirkos smalsuolių veidus apšvietė danguje pražydusios ugninės gėlės ir žaižaruojantis lietus.

Po pirmosios pirotechnikos efektų dozės iš tamsos išniro mažas laivelis, kurio denyje miestiečiams mojo dainininkas Mantas Jankavičius ir Gyčio Ivanausko teatro šokėjai. Stori akinių rėmai, pilki švarkai su raudonomis rožėmis atlapuose ir varno juodumo liemenės – tokiam artistų įvaizdžiui neliko abejingų. Visgi daugiausiai simpatijų ir plojimų atlikėjas pelnė už nuoširdų, o svarbiausia, gyvą, dainų atlikimą.

Sceną palikus vienam svajonių jaunikiui, jo vietą užėmė kitas. Tiesa, pastarasis į Nemuno krantinę atplaukė ne laivu – jį atskraidino malūnsparnis. "Pažiūrėkit, čia juk Marijonas Mikutavičius!" – keldami rankas į viršų svečią sveikino susirinkusieji. Atlikėjui kojomis pasiekus žemę, dangų perskrodė dar viena fejerverkų serija, o ją vėl lydėjo nuostabos kupini šūksniai.

Pagailėjusieji pinigų bilietui fejerverkus stebėjo kitapus tvoros. Ir panašu, kad mažai prašovė – šalia scenos įrengtame milžiniškame ekrane atlikėjai buvo matomi net už kelių dešimčių metrų. "O fejerverkus būtume matę net ir kitame Nemuno krante", – gurkšnodami alų postringavo du jaunuoliai.