Vos atšilus orams, kauniečiai skuba iš ankštų butų į užmiestį, kur gali basomis kojomis pastovėti ant savos vejos, suleisti rankas į žemę, taukšėti plaktuku ręsdami šiltnamį ar vasarnamį.
Kolektyvinis sodas tai neišsemti kūrybos klodai ne tik sodų ir daržų mylėtojams, bet ir turintiesiems landšafto kūrėjo, architekto, dizainerio gyslelę. Sodininkai yra bene išradingiausi antrinių žaliavų perdirbėjai, sugebantys antram gyvenimui prikelti buityje nebenaudojamus daiktus langus, duris, žaliuzes, radiatorius, vonias, butelius ir net laivus.
Manoma, kad 200250 tūkst. Lietuvos gyventojų dalį laisvalaikio praleidžia kolektyviniuose soduose. Lietuvoje iš viso yra beveik 1200 sodininkų bendrijų. Kauno mieste 39, rajone 161. Tai gerokai mažiau nei Vilniuje, kur vien miesto ribose yra 267 sodininkų bendrijos, rajone 136. Tačiau kiek šalies miestuose ir rajonuose yra sodų sklypų, nesuskaičiuota.
Sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas Eidigintas Germanavičius stebisi menku valstybės dėmesiu sodininkų bendrijoms kol kas jos veikia savarankiškai, tarsi užsienio šalių ambasados. Savivaldybės nebent tik gera valia sodininkams teikia finansinę pagalbą ar padeda spręsti kitas problemas.
E.Germanavičiaus teigimu, greitai Seimui bus pateiktos svarstyti Sodininkų bendrijų įstatymo pataisos, kuriame savivaldybės bus įpareigotos rūpintis sodininkų bendrijomis. Tas bendrijas, kurios jau tapo gyvenvietėmis, bus siūloma pervadinti sodininkų namų bendrijomis.
Naujausi komentarai