Socialinės reklamos, kuriose apie dovanojamo kraujo naudą kalba dvasininkai, televizijos, estrados žvaigždės ir paprasti piliečiai, privertė mane pasibelsti į Kraujo donorų centro duris. Šiek tiek baugu, todėl save drąsinau jau girdėtais žodžiais: "Aš išgelbėjau gyvybę, o tu?"

Patikrinusi kraują ir nustačiusi jo grupę, laborantė Audronė konstatavo, kad esu tinkama tapti donore. Lydima kelių baltais chalatais vilkinčių darbuotojų, atsidūriau procedūriniame kabinete. Laikas čia neprailgo, o kairę ranką netrukus "papuošė" tvarstis.

Mainais už 450 ml kraujo gavau atminimo nuotrauką, dvi šokolado plyteles, žaliosios arbatos pakuotę, diplomą ir marškinėlius, liudijančius apie išgelbėtą gyvybę.
"Gerų darbų maišelis, papildytas dar vienu akmenuku", - tariau sau mintyse.

Praėjus kelioms dienoms ir dar nespėjus užsitraukti adatos dūrio žymei, sulaukiau skambučio. "Sveiki, ar jūs praėjusią savaitę lankėtės Kraujo donorystės centre? - su šiuo klausimu atsiradusį nerimą netrukus nuvijo tolesni skambinusios moters žodžiai: - Kraujo donorystės centre kiekvieną savaitę vyksta akcija, kurios metu trys neatlygintini kraujo donorai laimi skrydį oro balionu." Didžiulei nuostabai, aš tapau viena laimingųjų. Ilgai negalvojusi į klausimą, ar sutinku skristi, atsakiau - taip.

Sutartą dieną sutartu laiku manęs ir kitų neatlygintinų kraujo donorų jau laukė centro darbuotoja ir instruktorius. Visi tryškome energija, todėl per kelias minutes subliūškęs balionas pakilo nuo žemės. Tvirtai įsikibę už pinto krepšio kraštų, išdidžiai žiūrėjome į mažėjančius žmones. Pastarieji po kelių minučių mūsų veidų taip pat nematė. Į juos "žvelgė" tik baltas lyg sniegas oro balionas, su užrašu "Dovanokite lašelį savo gerumo".