Švedų sumanymas pumpuoti į Baltijos jūrą deguonį neatleidžia nuo atsakomybės mažinti jos taršą.

Švedų sumanymas pumpuoti į Baltijos jūrą deguonį, taip siekiant kovoti su jos užterštumu, skatinančiu dumblių augimą, neatleidžia nuo atsakomybės mažinti jūros taršą, sako Lietuvos gamtos fondo (LGF) projekto vadovas Nerijus Zableckis.

Jis svarstė, kad toks metodas gali padėti atkurti pažeistą pusiausvyrą Baltijos jūroje, tačiau atkreipė dėmesį, jog būtina atlikti išsamų poveikio vertinimą.

Į jūras patenkančios trąšos, nuotekos ir pramoniniai teršalai teršia jas nitrogenu ir fosforu, kurie skatina augti dumblius ir augalus, sunaudojančius visą vandenyje ištirpusį deguonį. Jį išnaudojus, visa kita nuo deguonies priklausanti vandens gyvybė žūva ir taip jūrose atsiranda "mirusių zonų". Didžiausia žmogaus sukurta "mirusia zona" vadinama Baltijos jūra, į kurią per pastaruosius 60 metų pateko itin daug teršalų.

Siekdami atgaivinti mirštančią jūros ekosistemą, Švedijos mokslininkai išmėgina idėją pumpuoti į vandenį deguonį.

N.Zableckis sako, kad reikėtų susirūpinti ne tik dėl užterštumo padarinių, bet ir ieškoti priežasčių.

"Sveikintina, kad mokslininkai, šiuo atveju švedai, aplinkosauga labai rūpinasi. Tai gerai, bet matau pavojų, kad vis dėlto prioritetas turi būti skirtas priežastims šalinti, o ne padariniams. Neatleidžia švedų, kaip ir visų Baltijos regiono valstybių, nuo pareigos šalinti priežastis. Šalys yra pasirašiusios Baltijos jūros apsaugos veiksmų planą, Baltijos jūros strategiją, kur numatyta mažinti žemės ūkio taršą – diegti ir skatinti aplinkai draugiškus ūkininkavimo būdus", – BNS sakė N.Zableckis.

"Galbūt tas deguonies pumpavimas padės atkurti balansą, bet prieš pradedant tokį projektą tie patys švedai turėtų atlikti išsamią poveikio ekosistemoms ir cheminę analizę, nes mes nežinome, koks šalutinis poveikis bus pripumpavus to deguonies. Žinome, kad yra tokia technologija, bet kol ji nėra visapusiškai ištirta, nesutikčiau leisti pradėti tokių projektų vykdyti", – pridūrė N.Zableckis.