Olų piešiniai Malagoje, Ispanijoje, gali būti seniausi iki šiol aptikti ir pirmieji, kuriuos sukūrė neandertaliečiai.

Keistai į DNR dvigubą spiralę panašūs piešiniai iš tiesų vaizduoja ruonius, kuriuos vietos gyventojai tuomet valgė, aiškina Jose Luisas Sanchidrianas iš Kordobos universiteto Ispanijoje. Jie neturi „jokių analogų paleolitiniame mene“, pridūrė jis. Anot mokslininkų, radioaktyviosios anglies metodu nustatyta, kad šalia šešių piešinių Ispanijos Nerja olose rastoms medžio anglies liekanoms gali būti 42,3–43,5 tūkst. metų, praneša NewScientist.com.

Tai leidžia manyti, kad piešiniai gali būti daug senesni nei 30 tūkst. metų senumo Chauvet olų tapyba Pietryčių Prancūzijoje, laikoma ankstyviausiu paleolitinio urvų meno pavyzdžiu.

Didžiulę urvų sistemą Ispanijoje 1959 m. aptiko šikšnosparnius medžioję berniukai. Tęsiami plataus masto kasinėjimo darbai.

Kitas žingsnis – nustatyti piešinių pigmentų amžių. Jei bus patvirtinta, kad jų amžius panašus, bus galima rimtai tvirtinti, kad šie piešiniai – neandertaliečių rankų darbas. Tai būtų „tikra akademinė sensacija“, teigia J.L.Sanchidrianas, mat visus kitus olų piešinius, kaip manoma, sukūrė šiuolaikinis žmogus.

Neandertaliečiai iš tiesų galėjo šiuos piešinius sukurti, mat manoma, kad jie Iberijos pusiasalio pietuose ir vakaruose gyveno dar prieš 37 tūkst. metų – 5 tūkst. metų po to, kai likusioje Europos dalyje juos pakeitė ar asimiliavo šiuolaikiniai žmonės.

Iki šiol manyta, kad neandertaliečiai neturėjo gebėjimų kurti meno kūrinius. Šis požiūris ėmė kisti, kai atrasta keletas dekoruotų objektų iš akmens ir kriauklių. Vis dėlto jokia išlikusi olų tapyba iki šiol mūsų protėviams nebuvo priskirta.