Nelaimė įvyko, kai G. Poirot buvo 20 metų. Važiuodamas riedlente maždaug 48 km/val. greičiu, jis nukrito ir trenkėsi galva į grindinį. Šalmo jaunuolis nedėvėjo, todėl patyrė sunkią galvos smegenų traumą ir paniro į komą, kurioje išbuvo 18 dienų.
Vyras tvirtina, kad būtent tuo metu sutiko Jėzų Kristų. Tinklalaidėje „The Lila Rose Show“ jis pasakojo pajutęs, tarsi būtų pakeltas aukštyn ir atsidūręs Jėzaus akivaizdoje.
Pasak G. Poirot, jo regėtas Jėzus buvo maždaug 180–183 cm ūgio, tamsesnio, Artimųjų Rytų žmonėms būdingo gymio, vidutinio ilgio, šiek tiek garbanotais plaukais. Vyras teigė supratęs, kad jam apie 33 metus.
G. Poirot prisipažino iš pradžių jautęsis nedrąsiai. „Man buvo neramu, koks būsiu tokioje šventoje, pagarbą keliančioje vietoje. Tai juk karalių Karalius, o ne šiaip koks žmogus“, – pasakojo jis.
Anot vyro, Jėzus nekalbėjo balsu, kurį būtų galima išgirsti ausimis. Vis dėlto žodžius jis esą aiškiai pajuto – jie „smigo tiesiai į širdį“. Kartu, pasak G. Poirot, jis jautėsi laukiamas ir mylimas.
„Žiūrėjau į savo kūną“
Kovą duotame interviu televizijai „Fox News“ G. Poirot plačiau papasakojo, ką, jo teigimu, išgyveno po avarijos.
„Buvo labai keista, nes buvau virš savo kūno. Pažvelgiau į jį ir pagalvojau: „Tai aš, bet kartu ir ne aš, nes dabar jaučiuosi visiškai gyvas.“ Ten buvo tik mano kūnas“, – sakė vyras.
Toliau jis tvirtina pajutęs, kad yra traukiamas aukštyn. „Dangus, į kurį keliavau, nėra vien vieta. Dangus yra asmuo“, – savo patirtį apibūdino G. Poirot.
Pasak jo, komos metu Jėzaus buvimą jis jautė visur – net aplinkiniame kraštovaizdyje. Vyras pasakojo regėjęs kalnus ir medžius, kurių lapai judėdami vėjyje tarsi giedojo: „Vertas yra Avinėlis.“ Tuos pačius žodžius esą atkartojo bangos ir upės.
Originali frazė „Worthy is the Lamb“ yra susijusi su Biblijos Apreiškimo Jonui knygos 5 skyriaus 12 eilute.
G. Poirot pasakojo regėjęs ir jį išgąsdinusių vaizdų. Pasak vyro, jis matė „demoniškas jėgas“, veikiančias kariaujančias valstybes bei jų vadovus, ir chaosą Žemėje.
Maldas regėjo tarsi tiltus
Dar viena ryški jo pasakojimo dalis – už jį besimeldžiantys žmonės. „Aš tiesiogine prasme mačiau visus, kurie už mane meldėsi, tarsi iš dangaus perspektyvos. Tos maldos atrodė net tikresnės už pačius žmones“, – tinklalaidėje „The Lila Rose Show“ sakė G. Poirot.
Pasak jo, maldos atrodė kaip atskiros struktūros – lyg keliai, kurie jungėsi tarpusavyje. Vyras tvirtina matęs, kaip jos susitelkia prie Kristaus.
G. Poirot teigimu, galiausiai Jėzus jį pasiuntė atgal į kūną ir paprašė perduoti žinią: papasakoti žmonėms, kas jis iš tiesų yra. Savo šeimai vyras esą turėjo pasakyti, kad Jėzus „greitai sugrįš“.
Prieš G. Poirot atgaunant sąmonę, už jį meldėsi artima šeimos draugė Ginger. Krikščioniškam transliuotojui CBN ji pasakojo kalbėjusi su komoje gulinčiu vyru, nors šis jai negalėjo atsakyti.
„Pažvelgiau į jį ir pasakiau: „Gabe’ai, tu pažįsti mano balsą. Žinau, kad girdi mane, kai meldžiuosi. Žinau, kad esi be sąmonės, bet taip pat žinau, kad supranti, jog esu čia. Melsiuosi, kad pabustum. Turi pabusti. Negali likti komoje“, – prisiminė Ginger.
G. Poirot tiki, kad jos ir kitų artimųjų maldos padėjo jam sugrįžti. Pasak vyro, jis regėjo, kaip maldos virsta tiltais, kurie jungiasi ir vis didėja.
„Mačiau Ginger, besimeldžiančią prie mano kūno. Mačiau savo tėvus, šeimą ir draugus. Mačiau, kaip jų maldos pasiekia Kristaus širdį. Būtent tomis maldomis aš ir buvau sugrąžintas“, – savo patirtį apibūdino G. Poirot.
Tai asmeninis vyro pasakojimas apie tai, ką jis teigia išgyvenęs komos metu.
(be temos)
(be temos)
(be temos)