"Ateis ruduo, bus purvinas miestas ir nuo visko pavargę žmonės..." - pagalvojau žvelgdama į skrendančius paukščius. Prieš savaitę, Šv.Baltramiejaus dieną, mojau išskrendantiems gandrams, o šiandien pastebėjau gelstančius kaštonus ir jų subrandintus vaisius.

Stabtelėjau prie didžiulės iškabos: "Žygiuojam į mokyklą" - po skambiais žodžiais į praeivius "žvelgė" piešti moksleiviai. Ausyse pasigirdo į pamokas kviečiantis skambutis ir koridoriais lakstančių vaikų klegesys. Po minutės ėmė krapnoti lietus ir mokyklos laikų nostalgija dingo.

Paskutiniai vasaros pasispardymai jaučiami ir miesto turguose. Braškių, mėlynių arba vyšnių čia nematyti, o ant prekystalių karaliauja rudens pranašai - šaltalankių uogos ir rudakepuriai baravykai.

"Pagardinti sriubą grybais susigundo ne vienas miestietis, kuris dar nežino slaptų grybavimo vietelių", - rimtu veidu užtikrino prekeivis Vytas.

Nepasidaviau provokacijai... Juk pačios rastas grybas šimtą kartų skanesnis. O ir mintis apie sočią vakarienę jau buvo nuvijęs kitas reginys - eilė pagyvenusių moteriškių su glėbiais įvairiaspalvių gėlių. "Kaip jos vadinasi?" - pasiteiravau pardavėjos. Vietoje atsakymo ji man įdavė didžiulį raudoną žiedą.

"Čia jurginai, - po akimirkos maloniai šyptelėjo Aldona prisistačiusi kaunietė. - Dabar prekiauju jais, o rudenį prie turgaus stovėsiu su įvairių dydžių vilnonėmis kojinaitėmis. Šis metas nenumaldomai artėja."

Dirstelėjusi į dangų supratau, kad besišypsanti pardavėja neklydo - artėja laikas, kai naktis bus ilgesnė už dieną. Mano skruostais lakstė paskutiniai vasaros saulės zuikučiai.