Lietuvoje jau keleri metai sklando gandas apie veiksmingą vaistą kordicepsą, tačiau tik nedaugelis žino, kad šio vaisto pagrindinė sudedamoji dalis – tokio pat pavadinimo grybas, kurio lietuviškas vardas – grūdmenė.
Anot šį grybą neseniai Kauno marių regioniniame parke aptikusio šio parko vyriausiojo ekologo Povilo Vitkausko, kordicepsų genčiai priklauso įvairiausių rūšių grybai, parazituojantys ant vabzdžių, vorų ar trumais vadinamų požeminių grybų. Šie grybai apsirūpina maisto medžiagomis, siurbdami šaknimis gyvūno syvus.
Todėl, pavyzdžiui, karingoji grūdmenė naudojama kovoti su vabzdžiais kenkėjais, o augančią Kinijoje grūdmenę šios šalies gyventojai laiko pačiu nuostabiausiu ir naudingiausiu iš visų grybų. Tad nenuostabu, kad pasaulio mokslininkai kuria dirbtines sąlygas tokioms ir panašioms grūdmenėms auginti (vokiečių farmacininkai sukūrė substratą, kurio pagrindą sudaro ryžių grūdai).
Grūdmenių šeima pasaulyje yra labai gausi – daugiau nei 300 rūšių, tačiau tik nedaugelis jų auga vidurinėje klimato zonoje. Vieną jų rūšį – liežuvėliškąją grūdmenę P.Vitkauskas ir aptiko pakaunėje. Šių grūdmenių kolonija, iškėlusi kuokos pavidalo 4–8 cm aukščio, 1 cm pločio stiebelius, rado prieglobstį nedidelėje, gal prieš pusšimtį metų pasodinto ąžuolo augimvietėje. Tik žinantieji, kaip gali atrodyti grūdmenė, pastebi šiuos itin mažus grybus. Gal todėl tiek mažai apie juos žinome?
Naujausi komentarai