Sodininkų dantys atšipo nuo obuolių. Žmonės ieško kam dalį derliaus atidavus, suka galvas, kokių gėrybių iš jų pagaminti, kad netektų vaisių pūdyti po žeme.
Obuoliai krinta ir po kelių dienų tampa nebetinkami valgyti. Tačiau puikiausiai tinka sultims.
Dituvos soduose – keturios spaudyklos. Trys iš jų – dviejų brolių ir tėvo Kontrimų verslas.
"Kiekvieną rytą pabundu ir svajoju, kad atidaręs spaudyklos duris už jų nerasiu išsirikiavusios sodininkų eilės. Gera uždirbti, bet nelengvai tas litas ateina. Nuo devintos ryto iki pat septynių vakaro nėra kada prisėsti, o kartais ir iki dešimtos tenka dirbti, juk neišvarysi žmonių", – pasakojo Algirdas Kontrimas.
Žmonės čia atsiveža maišus obuolių, tačiau ne kiekvienas supranta, kad pačiam iš kibiriuko sultis reikės susipilti į savo talpą, nusinešti į mašiną. Dar teks ir išspaudas išsivežti.
Algirdas juokauja – būna tokių klientų, kurie mano, kad paduos obuolius, o gaus jau užkonservuotas stiklainiuose sultis.
Keisčiausias įvykis sulčių spaudėjo darbe atsitiko prieš kelias dienas. Visą krūvą obuolių atvežę gruzinai tik įpusėjus darbui susivokė, kad neatsivežė indų sultims supilti. Tada visa eilė sodininkų ir A.Kontrimas buvo priversti gerą pusvalandį laukti, kol gruzinai suvažinėjo talpų.
Sodų senbuviams viskas aišku. Savo draugams, kuriems noriai atiduoda obuoliukus, dar ir pataria, pas kurį spaudėją geriau važiuoti. Algirdą žmonės labiausiai mėgsta – nebrangininkas ir bendrauja maloniai. Šiemet už litrą išspaustų sulčių Algirdas ima 40 centų. Jo tėvas, dirbantis prie geležinkelio ir brolis Artūras, kurio spaudykla pačiame sodų gale, prašo pusličio už litrą.
Sulčių spaudyklose tikrasis darbymetis prasidės spalio pirmomis dienomis, kai sunoks rudeniniai obuoliai.
Naujausi komentarai