Bendrovės "Unilever" ir "Nestle" investuoja milijonus į naujus ledų, kuriuose būtų daugiau vaisių ir mažiau riebalų, receptus, tačiau pirmiausia rūpinasi, kad jie netirptų.
Bendrovės jau turi reikiamą baltymą, panašų į už poliaračio gyvenančių žuvų, kuris neleidžia ledams tirpti ir išvarvėti. Teigiama, jog nauji ingredientai gali radikaliai pakeisti tradicinius ledus. Pavyzdžiui, šaldytų sulčių ar kitų skysčių pagrindu pagamintų ledų ant pagaliukų porcijų nebereikės pakuoti kiekvienos atskirai, nes nebebus grėsmės, kad jos prišals viena prie kitos, o šokoladiniuose leduose galės būti iki 40 proc. mažiau kalorijų.
"Unilever" ir "Nestle", gaminančios tokius ledus kaip "Magnum" ar "Haagen-Dazs", apie savo "stebuklinguosius ingredientus" neskelbia dėl konkurencijos, tačiau įmonių gautų patentų analizė atskleidžia kai kuriuos atradimus.
Pavyzdžiui, "Unilever" naudoja baltymą, pavadintą ISP, kurio turi Atlante gyvenančios vėgėlės, tačiau jį išgauna iš mielių, naudodamiesi "tikrojo" baltymo DNR kodu.
2008 m. "Nestle" užregistravo patentą ISP gamybai iš pieno proteinų. Patento tekstas atskleidžia, kodėl "Nestle" mieliau naudotųsi pienu: "Tokios technologijos yra kontroversijos objektas ir genetiškai modifikuoti produktai, sukuriami joms padedant, nebūtinai patraukia klientus."
"Unilever" neigia, kad jos ledai yra genetiškai modifikuoti, nes substancija esą perfiltruojama vykstant gamybos procesui.
Anot Joosto Houbeno, "Unilever" rinkodaros vadovo Beniliukso valstybėms, yra ir kitų ledų gamybos horizonte matomų pokyčių. "Pavyzdžiui, mažyčiai ledų saldainiai, kurie rankinėje nesulimpa", – sako jis.
Naujausi komentarai