Dviratininkė važiuodama šiurpo
„Važiavau anądien dviračiu, tai tiek kvailių mačiau, kad net koktu, – niršo dviračių sezoną pradėjusi Aušra. – Kam skirti dviračių takai? Dviratininkams. Tačiau jais lyg niekur nieko pėdina žmonės. Skambinau skambaliuku, prašiau žodžiu, kad pasitrauktų ar į kairę, ar į dešinę pusę. Jūs manote, jie suprato? Jie bambėjo, į negražią vietą siuntė. Mamos su vaikučiais vaikščiodamos nekreipia dėmesio į juos – paleidžia lyg šuniukus pasiganyti, o pačios cigaretėmis mėgaujasi.“
Klaipėdietė, neapsikentusi vienai mamai rėžė: „Moterie, žiūrėk mažių“, o ji atšovė: „Apvažiuosi“.
Anot „Kokteilio“ skaitytojos, visai perkaito žmonių smegenėlės. Nei supratimo, nei užuojautos – nieko...
Toliau riedėdama dviračiu Aušra ant dviračių tako sutiko stovinčią ir ramiai sau vandenį gurkšnojančią merginą.
Moteris paprašė: „Gal galite pasitraukti nuo tako“, o ji: „Apvažiuosi!“
„Aš turiu sukti į žolę, kad ją aplenkčiau?“ – klausė dviratininkė, kuriai kelionė atėmė labai daug nervų.
Negana to, grįžtant atgal į Klaipėdą, užėjo lietus. Aušra pavijo važiuojančią šeimą, kuriai judėjimo taisyklės neegzistavo. Jie vinguriavo tai į kairę, tai į dešinę. Gal dėl to, kad lietus pylė ir nesimatė kelio.
Kai klaipėdietė replikavo: „Ką jūs darote? Važiuokite vorele, vienas paskui kitą. Kiti gi važiuoja iš paskos“, ji antrą kartą per vieną išvyką buvo pasiųsta nemalonia kryptimi.
„Kokteilio“ pozicija
Linksmesnių kelionių net už pinigus nerasi.
Nervus itin ramina arbata
Arbatoje, pasak japonų išminčiaus Kakudzo Okakuros, „slypi subtilus žavesys, dėl kurio sunku atsispirti jos skoniui ir kuris paverčia ją idealizavimo vertu objektu“. Arbata yra išmintingųjų, tyliųjų, santūriųjų, jautriųjų ir kantriųjų gėrimas. Gėrimas tokių žmonių, kurie geba pasijuokti iš savęs ir į gyvenimo netobulumą žvelgia su ironija.
Linksmieji tirščiai
– Kodėl vyrai šneka nešvankybes?
– Kad po to galėtų burną alumi išplauti.
Česka (397 719; patikėkite, riedant dviračiu išvykos būna nepalyginti turiningesnės nei važiuojant automobiliu)
Naujausi komentarai