Šeštadienio dialogas
Dalyviai: moteris ir jos smegenys.
Moteris: Dieve, jis išeina, išeina, palieka mane!
Smegenys: Pozityviau, pozityviau.
– Kur jau pozityviau čia? Daiktus renkasi, niekšas.
– Nebliauk, šypsokis. Mįslingai šypsokis. Ir nemosuok rankomis kaip malūnas!
– Gal pulti jam ant kaklo? Gal ant kelių prieš jį kristi?
– Kvailė!
– O gal keptuve per galvą?
– ?
– Tada maitinčiau jį, vargšiuką, košytėmis. Taip du mėnesius galima ištempti. Gal pripras, pasiliks.
– Kriminalas vis dėlto. O jei jėgų neapskaičiuosi?
– Tai ką tada daryti, pasakykite, jei tokios protingos?
– Šypsokis. Pozityviau, pozityviau.
– Na ir kas gi gali būti pozityvaus? Aš viena lieku!
– Šypsokis! Visų pirma ne viena lieki, o laisva.
– Na ir kokiam galui man tokia laisvė?
– Laisvė – tai puiku: visą laiką galėsi skirti tiktai sau!
– O kam?
– O tam! Ispanų kalbos išmoksi – tu visada svajojai žiūrėti serialus be vertimo. Mušamųjų būrelį lankyti pradėsi – su tavo jėga, tai uch!
– Vis laiko kažkaip nebuvo.
– Pati savo finansus tvarkysies, be visokių kvailų amerikietiškų meškerių pirkimo ir amžinų nudususio automobilio remontų!
– Kailinius nusipirksiu ir basutes. Na, tas, su kaspinėliais.
– Su tuo vyruku iš teisininkų skyriaus pietų nueisi – jis taip į tave žiūri.
– Aha, į gerą restoraną nueisime, jis, beje, jau ir siūlė. Kailinius apsivilksiu, basutes su kaspinėliu.
– Ir gaminti niekam nereiks, ir skalbti.
– Tik manikiūras, pedikiūras, kaukės, masažai! Važiuosiu į ekskursiją po Lietuvos pilis.
– Va, o tu jokio pozityvo nematei.
– Ech, prasidės gyvenimas!
– Kas?
– Jis su lagaminais atsiklaupęs kelius bučiuoja!
– Kam?
– Na, ne lagaminams gi! Sako, kad niekada tokios kaip aš neras. Atleidimo prašo. Pasilikti nori!
– Ai!
– O kaipgi laisva moteris? O kaipgi mušamųjų būrelis, kailiniai ir basutės? Rokas iš teisininkų skyriaus?
– Pozityviau, pozityviau.
Česka (ar tiesa, kad meilė – tai medis, ant kurio visi trokšta pasikarti?)
Naujausi komentarai