Kokteilis

Kalėdų Senelio godos

„Kokteilis“ sulaukė Kalėdų Senelio skambučio. Pokalbio metu jis pasiguodė, kad būti Kalėdų Seneliu – bloga profesija.

„Esu įskaudintas, – nuoskaudos neslėpė ilgabarzdis, – nes niekas iš suaugusiųjų netiki, kad aš esu.“

Senelis bėdojo, kad tenka dirbti naktimis, todėl nelieka laiko pramogoms. Tenka sliuogti per neišvalytus kaminus. Be to, darbas – sezoninis. „Už kokias pajamas gyventi kitais metų laikais?“ – klausė vaikų numylėtinis.

Kalėdų Senelį erzina nelygybė.

„Kodėl mano partneris užatlantėje Santa Klausas – šventas, o aš tik šiaip paprastas Senelis?“ – retoriškai klausė raudonskruostis.

Prieš kitų metų šventes Kalėdų Senelis itin pageidavo, kad būtų įsteigtas jo pavaduotojo, kuris padėtų skaityti vaikučių laiškus, etatas.

„Ankstesniais laikais Snieguolę turėjau, o dabar dėl etatų taupymo – vienišas“, – atsiduso skambintojas.

Maišo nešiotojas prisipažino, kad yra nestilingas.

„Amžinai su tais pačiais rūbais, ta pačia šukuosena, – anapus laido niurzgėjo Kalėdų Senelis. – Be to, visi žino, ką aš valgiau pusryčiams, nes išduoda ant barzdos likę likučiai.“

Linksmieji tirščiai

Du berniukai, likus savaitei iki Kalėdų, nakvojo pas senelius. Prieš eidami miegoti abu atsiklaupė prie lovų pasimelsti.

Jaunesnysis pradėjo maldą, šaukdamas iš visų plaučių: „Aš meldžiuosi už naują dviratį, už naują kompiuterinį žaidimą, už naują vaizdo grotuvą“.

Vyresnis brolis kumštelėjo jį: „Ko tu šauki? Ką, gal manai, kad Dievas yra kurčias?“

„Neee, bet senelė – prastai girdi“, – atsakė jaunėlis.

Česka (Kalėdų Senelis prašė, kad vaikučiai nezyztų dovanų broliuko ar sesutės. Supraskite, jis – ne gandras)